Tiesa, kooperuotiems ūkiams bus skiriama 10 proc. daugiau, nes taip Žemės ūkio ministerija nori parodyti, kad būti kooperatyve apsimoka.
„Kitas dalykas, kad kooperatyvai surinkę pieną iš savo statytojų labai didelį kiekį priduoda perdirbimo įmonėms, bet jiems kaina būdavo mažesnė. Tai sąlyginai kooperatyvai dirbdami tą sunkų darbą, patyrė didesnius nuostolius“, – Žinių radijuje kalbėjo V.Baltraitienė.
Europos sąjunga pieno gamintojams skyrė 13 mln. eurų. Tokią pat sumą prideda ir valstybė. „Mes turime šiandien kalbėti apie 26 mln., iš kurių turbūt apie milijoną skirsime kiaulių sektoriui, kiaulininkystės kainų skirtumui, kur yra afrikinis kiaulių maras, kompensavimui. Iš tikro per metus tokia suma susidarė“, – sakė Žemės ūkio ministrė.
Žemės ūkio ministerija įspėja gyventojus būti atsargiais ir imtis visų būtinų biosaugos reikalavimų, kad būtų užkirstas kelias tolimesniam afrikinio kiaulių maro plitimui.
„Matosi, kad daugelyje ūkių reikalavimų yra laikomasi, bet deja, kai kuriais atvejais – ne. Yra duodamas žalias pašaras ir pan. Blogiausia, kad nukenčia ne tik tas žmogus, pas kurį židinys yra, bet ir visi aplinkui“, – kalbėjo V.Baltraitienė.
Pasak jos, labai blogai kai dėl už dešimties kilometrų esančio vienkiemio, kuriame auga vos kelios kiaulės, kenčia dideli kompleksiniai kiaulių ūkiai.
Ministrė taip pat palygino Lietuvos ir Latvijos padėtį: „Latvijoje yra židiniai po 50 ir daugiau kiaulių. Pas mus kol kas tik po kelias, nes didesni kompleksai gerai atsilaiko, išskyrus vieną danų kompleksą, kuriame reikėjo apie 19 tūkst. kiaulių išskersti.“
V.Baltraitienė taip pat sakė, kad sunkumų kelia ir nežinomas viruso plitimo būdas. Tiesa, patikino, kad ieškoma kaip virusas plinta ir kaip jam užkirsti kelią.
