Turbūt būtų stebuklas, jei tai pavyktų jau artimiausiais metais, bet ir sėdėti sudėjusi rankas valdžia neturi teisės.
Paskelbti šį planą Vyriausybę turbūt vertė ne vien artėjantys Seimo rinkimai, jos kadencijos pabaiga, bet ir šių metų emigracijos statistika.
Jau pernai gerokai išaugus emigracijai valdantieji stebėjosi, kodėl taip atsitiko, nes po krizės atsigaunant ekonomikai išvykstančiųjų srautai keletą ankstesnių metų po truputį mažėjo.
Buvo viliamasi, kad pernykštis emigracijos pagyvėjimas – tik laikinas reiškinys.
Bet šįmet pirmąjį pusmetį emigracija dar paaugo 6,5 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Vadinasi, viltys, kad nykstant nedarbui ir kylant atlyginimams emigraciją Lietuvoje pamažu pavyks suvaldyti, buvo tik iliuzija – jos mastas ne tik nemažėja, bet net vėl didėja. Per nepriklausomybės metus, oficialiais duomenimis, išvyko 870 tūkst. žmonių – beveik trečdalis šalies gyventojų. Lietuva vadinama sparčiausiai nykstančia ES valstybe.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) skelbia, kad masinė emigracija stabdo ją patiriančių šalių bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą ir šių nuostolių neatsveria emigrantų į tėvynę siunčiami pinigai. Prognozuojama, jog šis neigiamas poveikis išsilaikys iki 2030 metų, o didžiausi praradimai numatomi Baltijos valstybėms, Bulgarijai ir Rumunijai.
TVF rekomenduoja šioms šalims žaboti migraciją ir pritraukti kvalifikuotų darbuotojų iš užsienio. Bet lengva pasakyti, o sunku padaryti. TVF irgi nepateikė aiškių receptų, kaip suvaldyti emigraciją.
Nebūtini nė išsamūs tyrimai norint išsiaiškinti, kodėl žmonės išvyksta, nors jau surengta ne viena emigrantų apklausa. Svarbiausia priežastis – per mažos algos, dar turi įtakos per menkos socialinės garantijos, nepasitenkinimas socialine parama šeimoms. Daugelis išvykusiųjų taip pat prisipažino, kad svetur jie pagarbiau nei tėvynėje vertinami kaip žmonės, tiesiog jaučiasi oresni.
Aišku, emigraciją skatina ir aukštas korupcijos lygis, biurokratizmas, prasta viešųjų paslaugų kokybė, bet didžioji dalis žmonių nusprendžia emigruoti tik dėl ekonominių priežasčių, tikėdamiesi svetur gyventi geriau. Todėl ir tikėtis sustabdyti emigraciją gerokai nepakėlus gyvenimo lygio šalyje yra nerealu.
Turint galvoje, kad atskaičius mokesčius vidutinis uždarbis Lietuvoje maždaug penkis kartus mažesnis nei Jungtinėje Karalystėje ar Švedijoje, minimalios mėnesio algos padidinimas keliasdešimčia eurų nieko iš esmės pakeisti negali.
Kita vertus, smarkiai didinti atlyginimų irgi neįmanoma – esant dabartiniam BVP lygiui, tokių šuolių nepakeltų ekonomika.
Netgi suvokiant, kad per metus ar dvejus gyvenimo lygis Lietuvoje negali pagerėti tiek, kad pavyktų gerokai prisivyti turtingąsias šalis, jau net ne šiandien, o gerokai anksčiau reikėjo žengti žingsnius, kurie leistų tikėtis, jog ateityje mažės norinčių emigruoti.
Apie sąlygų verslui pagerinimą, investicijų skatinimą kalba visos šalies vyriausybės nuo pat nepriklausomybės atkūrimo, todėl tokius emigracijos stabdymo receptus ekspertai pagrįstai laiko aptakiais ir tuščiais. Ko nors vertos gali būti tik konkrečios emigracijai mažinti ir grįžtamajai migracijai skatinti skirtos priemonės. Bet būtent jų ir pasigendama.
Vis dėlto vienas kitas Vyriausybės plane numatytas užmojis galėtų duoti šiek tiek naudos, jei būtų realiai įgyvendintas, pavyzdžiui, naujų darbo vietų steigimas skatinant verslumą ir užimtumą didžiausio nedarbo teritorijose.
Žmonės dažniausiai emigruoja ne todėl, kad išvis neranda darbo. Todėl kryptingai skatinant europiniais pinigais verslumą, kuriant kiek geriau mokamas darbo vietas įmanoma bent sumažinti tokiuose regionuose gyvenančių žmonių socialinį nepasitenkinimą.
Verti dėmesio ir ketinimai ES lėšomis remti verslo pradžią, ypač jei pavyktų investavimo galimybėmis Lietuvoje sudominti užsienyje prakutusius ir galbūt apie verslininkavimą tėvynėje galvojančius tautiečius.
Gal net dar daugiau naudos stabdant jaunimo emigraciją ir skatinant grįžtamąją migraciją galėtų duoti valstybės parama būstui įsigyti ar išsinuomoti. Tačiau tam reikia skirti nemažai biudžeto lėšų, o Vyriausybės priemonių plane paskelbta tik abstrakti deklaracija.
Protų nutekėjimą šiek tiek gali sumažinti Vyriausybės planai penktadaliu didinti doktorantūros stipendijas, taip pat kelti algas mokslo darbuotojams kartu stiprinant ryšius su užsienyje gyvenančiais lietuvių mokslininkais. Aišku, emigracijos tai nesustabdys, bet bus naudos, jei nors dalį gabių žmonių skatins likti Lietuvoje, o vieną kitą ir grįžti.
Skatinant grįžtamąją migraciją itin svarbu stiprinti ryšius su užsienio lietuviais, sudaryti emigrantų vaikams kuo palankesnes sąlygas stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas, remti jų lituanistinį švietimą ir mokymąsi nuotoliniu būdu. Vyriausybė tai žada, bet čia reikia neatidėliotinų konkrečių veiksmų.