Seimo Pirmininkės teigimu, anksčiau tokių atvejų nebuvo, nes
nebuvo taikytas Baudžiamojo kodekso straipsnis „Prekyba poveikiu“.
„Turiu atkreipti dėmesį, kad šis straipsnis labai slidus, nes
prokurorams mažiau reikia įrodinėjimo. Čia teisiniai dalykai –
jeigu tą straipsnį būtinai reikia pritaikyti, tegul teisėsauga ir
taiko. Bet labai nesinorėtų, kad jis taptų tam tikru įrankiu
greitam efektui sukelti. Pastaruoju metu matau labai pavojingą
tendenciją, kad tą „prekybą poveikiu“ bandoma perkelti, pritaikyti
teisės aktų rengimo sistemai. Sukeltas įspūdis, kad visi įstatymai
perkami ir parduodami. Iš tikrųjų tai netiesa.
Kalbėjausi ir su generaliniu prokuroru, ir su kitų institucijų
vadovais, su teisininkais – labai nesinorėtų, kad kalbant apie
korupcinę statistiką būtų sugriauta visa teisinė sistema. Pradėkime
nuo to, kas yra parlamentas – tai yra konstitucinės sąrangos dalis,
kuri užtikrina demokratinį valstybės pamatą. Tai jeigu jau čia
įstatymai perkami ir parduodami, tai kas vyksta kitur, ką gali
galvoti paprastas žmogus?“, – retoriškai klausė Seimo Pirmininkė.
„Vakaro žinioms“ priminus prokuroro Justo Lauciaus žodžius, kad
klausimų turima dar ne vienam Seimo nariui ir, ko gero, kiekvienas
jaučia nerimą, ar dėl įstatymų balsavo teisingai, kad nebūtų
siejamas su galimu nusikaltimu, paragino pasižiūrėti į konkrečius
tris įstatymus, kurie minėti viešojoje erdvėje.
„Pelno mokesčio įstatymas šiandien galioja, pasirašytas
Prezidentės. Kai paklausiau prokuroro, gal reikia stabdyti tas
įstatymo pataisas, jeigu jos priimtos esant neteisėtam poveikiui
Seimo nariams, nors galbūt ne visi Seimo nariai žinojo ir
sąmoningai dalyvavo tame procese, atsakymas buvo: „Ne, viskas gerai
su tuo įstatymu.“ Beje, noriu atkreipti dėmesį, kad Pelno mokesčio
įstatymo keitimas buvo europinės direktyvos privalomas perkėlimas,
tai klausimų, kaip iš tiesų tada reikėjo balsuoti, kyla labai daug.
Kredito unijų įstatymas buvo svarstomas, aš papildomai grąžinau
STT įvertinti, kad nepridarytume klaidų, kai viešojoje erdvėje buvo
pateikta apie galimą buvusio Seimo nario Eligijaus Masiulio
poveikį. Iš STT gavau atsakymą, kad įstatymo projektas, kurį Seimas
ruošėsi priimti, yra tvarkingas. Taip, buvo dar ir alternatyvus
projektas, bet komitetas jį svarstyti atsisakė – ta stadija buvo
seniai užbaigta.
Kelias Vilnius-Utena kelia dar daugiau klausimų. Iš viešojoje
erdvėje esančios informacijos atrodo, kad E.Masiulį norėjo
paveikti, kad stabdytų procesą ir organizuotų balsavimą prieš. Iš
Vytautui Gapšiui suformuluotų dalykų atrodo, kad blogai elgėsi jis,
bet jis balsavo už projektą ir visa valdančioji dauguma balsavo už.
Tuomet Seimo nariams tampa neaišku, kaip jie turėjo elgtis. Jeigu
aš būčiau balsavusi prieš, gal irgi būčiau netiesiogiai dalyvavusi
poveikyje? Balsuoti už irgi buvo blogai?“, – sakė L.Graužinienė.
Pasak jos, įstatymų leidybos procesui negali būti trukdoma.
Normalioje teisinėje valstybėje, jeigu pamatoma, kad daromas
nusikalstamas veiksmas ir tai liečia visuomenės poreikius plačiau,
nes įstatymai galioja visiems Lietuvos gyventojams, turi būti
imamasi visų priemonių, kad tas veiksmas neįvyktų.
„Šitie korupciniai atvejai neeiliniai, jeigu jie buvo. Aš
nelendu į svarstymus – pirko ar nepirko, ėmė ar neėmė pinigus. Gal
ir ėmė, bet turi būti labai aiškiai paaiškinta už ką. Esmė labai
paprasta – jeigu yra informacija, kad yra tariamasi dėl tokio
įstatymo, dėl jo kažkam turi būti atlyginama, ir kiti Seimo nariai
gali netiesiogiai, net nežinodami, dalyvauti kažkokiame procese,
turi būti iš karto vykdomas užkardymas.
Priemonių turime – tam yra spec. raštinės, taip mes dirbame su
kitomis institucijomis, pavyzdžiui, Valstybės saugumo departamentu.
Jeigu mes gauname informaciją, kad kažkas vyksta ne taip, kaip turi
vykti, kad yra ar gali būti tam tikrų rizikos veiksnių, tikrai
galvojama, kaip jų išvengti. Yra daugybė galimybių sustabdyti
procesą, kad jis neįvyktų, ir išsiaiškinti pirmiausia, ar tikrai
vyksta, visiškai netrukdant teisėsaugai atlikti kitų veiksmų.
(...) Man šiek tiek neaišku – jeigu mes gyvename teisinėje
valstybėje, mes turime padaryti viską, kad neteisėti procesai
neįgautų tolesnės eigos. O čia yra įstatymų leidyba – ne paprastas
korupcijos atvejis, kai susitarė kažką, apsikeitė pinigais ar
darbais arba padarė kažkokią nuolaidą. Visa mūsų visuomenė gyvena
pagal įstatymus, todėl labai norėtųsi, kad jeigu tokie atvejai ir
buvo, būtų viešas atviras ir skaidrus teisinis procesas ir kad visi
suprastų“, – „Vakaro žinioms“ sakė Seimo Pirmininkė.