Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) vadovaujantis V.Tomaševskis vis dėlto apsisprendė nerizikuoti. Politikas greičiausiai nesieks Seimo nario mandato, kuris jam kainuotų kėdę Europos Parlamente.
Apie tai, kad nedalyvaus rinkimuose, anksčiau pranešė ir Darbo partijai vadovaujantis europarlamentaras Valentinas Mazuronis.
Apie galimą tokį V.Tomaševskio žingsnį buvo kalbama seniai, tačiau pats europarlamentaras tas kalbas bandė sklaidyti. Partijos kandidatų sąrašo vedliu jis buvo patvirtintas liepos 8-ąją.
Pretendente į LLRA-KŠS sąrašo vedlius įvardijama 42 metų parlamentarė Rita Tamašunienė.
Į rinkimus ves moterys
LLRA-KŠS frakcijos Seime atstovas Leonardas Talmontas vakar BNS teigė, kad toks sprendimas priimtas per šią savaitę vykusį partijos vadovų pasitarimą.
Tuo metu Seimo vicepirmininkas Jaroslavas Narkevičius informacijos apie V.Tomaševskio pasitraukimą iš sąrašo nei patvirtino, nei paneigė.
Partijos kandidatų sąraše antras įrašytas Michalas Mackevičius kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ buvo kiek atviresnis: „Girdėjau, jog nedalyvaus. Rinkėjai prašo, kad jis liktų Europoje.“
M.Mackevičius taip pat atskleidė, kad V.Tomaševskį pakeis R.Tamašunienė, o jis pats antrąją sąrašo vietą turėtų užleisti Rusų aljanso atstovei Irinai Rozovai: „Reikia pagerbti ir kitą tautinę mažumą.“
Paklaustas, kodėl sąrašo lydere pasirinkta R.Tamašunienė, politinis bendražygis Seimo frakcijos seniūnei negailėjo pagyrų: „Jai gerai sekasi, gali kalbėti su visais politikais ir gerai su jais sugyvena. Visi ją myli ir ji visus gerbia, tai gal ir rinkėjai pamils.“
Kodėl įvyko pasikeitimų?
Partijos galutinius savo kandidatų į Seimą sąrašus rinkimų prievaizdams privalo pateikti šią savaitę.
Pastarosiomis dienomis kandidatų rokiruotę nusprendė atlikti ir Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai). Šios partijos vedlys A.Zuokas, kurio kandidatūra jau buvo iškelta Karoliniškių apygardoje, nutarė rinkėjų palankumo siekti Senamiestyje.
Šį manevrą A.Zuokas paaiškino Seimo kontrolieriaus Raimondo Šukio noru mesti iššūkį Sauliui Skverneliui, kurį Valstiečių ir žaliųjų sąjunga kandidatu iškėlė Karoliniškėse.
R.Šukys pareiškė, kad sutikdamas kandidatuoti su Lietuvos laisvės sąjunga (liberalais) pageidavęs būti iškeliamas toje apygardoje, kur bus S.Skvernelis: „Noriu susiremti kaip buvęs vidaus reikalų ministras su buvusiu vidaus reikalų ministru.“
Karoliniškėse dėl mandato varžysis net trys buvę Vidaus reikalų ministerijos vadovai – be minėtų dviejų, dar ir socialdemokratas Juozas Bernatonis, dabar turintis teisingumo ministro portfelį.
Pakrapštė senas žaizdas
„Manau, visi trys tikrai turėsime apie ką padiskutuoti, ypač apie asmeninę atsakomybę, nuo kurios S.Skvernelis visada sėkmingai bėgdavo“, – rėžė R.Šukys.
Jis priminė skaudžią tragediją Skuodo rajone, kai per girto policininko sukeltą avariją žuvo trys mažamečiai vaikai, o kaltininkas spruko iš įvykio vietos neiškvietęs pagalbos. Po to R.Šukys pasitraukė iš ministro posto, o kartu ir buvęs policijos vadovas Vytautas Grigaravičius bei jo pavaduotojas Vytautas Navickas.
Tuo metu Lietuvos eismo priežiūros tarnybos viršininko pareigas ėjęs S.Skvernelis, kuris faktiškai buvo tiesioginis pražūtingą avariją sukėlusio policijos pareigūno vadovas, vienintelis iš pareigų pasitraukti atsisakė ir laikėsi įsikibęs savo posto“, – būsimą varžovą atakavo R.Šukys.
Anot Seimo kontrolieriaus, panašiai S.Svernelis esą elgėsi ir vėliau, jau būdamas policijos generalinio komisaro pavaduotojas, atsakingas už viešosios policijos veiklą: „Tuo metu neblaivus Trakų rajono policijos pareigūnas sukėlė avariją, kurioje žuvo trys Kauno medikai. Atsakomybę dėl šio įvykio prisiėmė ir atsistatydino tik policijos generalinis komisaras Visvaldas Telyčėnas.“
S.Skvernelis kirto atgal
Sužinojęs apie Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) manevrus S.Skvernelis netruko atsikirsti: „A.Zuoko pasitraukimas iš Karoliniškių apygardos, kur kandidatuosiu, nenustebino nei manęs, nei visuomenės. Šis žmogus visuomet vertino patogumą.“
„Valstiečių“ kandidatų sąrašo lyderis socialiniame tinkle įgėlė ir R.Šukiui: „Būtent jam dirbant vidaus reikalų ministru buvo toleruojama visuotinė girtuoklystė policijos sistemoje. Šis reiškinys buvo didžiulė problema – ir ministras nepadarė nieko, kad situacija keistųsi, jokių būtinų sisteminių pokyčių.
Girtuokliavimas buvo toleruojamas, o dėl kokių priežasčių – išvadas tegul daro visuomenė.
Bent jau sistemoje dirbę žmonės puikiai žinojo ir suprato tokio neveiklumo priežastį.“
Pasak „valstiečių“ vėliavnešio, nesiimdamas priemonių girtavimo problemai spręsti R.Šukys sulaukė to, ką buvo galima prognozuoti: tragiškos girto policininko sukeltos avarijos, po kurios sekė „proginis“ atsistatydinimas, esą tapęs geriausia išeitimi siekiant išvengti atsakomybės už savo neveiklumą.
Du buvę ministrai neišsiteko
Beje, dar prieš pasitelkdami S.Skvernelį „valstiečių“ vadovai su R.Šukiu vedė derybas dėl bendro darbo. Neoficialiomis žiniomis, jam buvo siūloma vieta antrajame kandidatų sąrašo dešimtuke.
Tačiau po Valstiečių ir žaliųjų vėliava prisiviliojus populiaresnį buvusį vidaus reikalų ministrą, R.Šukio galimybės su šia partija sugrįžti į Seimą žlugo. Gali būti, kad buvo prisimintas ir pastarojo konfliktas su S.Skverneliu.
Anksčiau buvo planuota, kad S.Skvernelis dėl Seimo nario mandato kovos Kaune, tačiau vėliau persigalvota. Užkulisiuose kalbama, jog „valstiečiams“ itin rūpi, kad Karoliniškėse į Seimą nebūtų perrinktas vienintelis šiuo metu jame esantis Žaliųjų partijos atstovas Linas Balsys.
Iš pirmų lūpų
Mažvydas Jastramskis
Politologas
„Nekandidatuojant V.Tomaševskiui, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai bus labai sunku šiuose rinkimuose.
V.Tomaševskio sprendimą galėjo lemti nenoras atsisakyti europarlamentaro mandato, taip pat įmanoma, jog tikima, kad partija yra stipri ir į Seimą sugebės patekti be jo. O gal europarlamentaras galėjo sulaukti jam nepalankių Lenkijos politikų vertinimų.
Susidarė keista situacija – keli didžiųjų partijų lyderiai šiuose Seimo rinkimuose nedalyvaus.
Galbūt tai rodo ir mūsų politikos provincialumą, kad Europos Parlamento nario mandatas yra toks svarbus net partijų vadovams. Kita vertus, galbūt Seimo rinkimai jiems neatrodo itin svarbūs, galintys nulemti šalies politikos raidą.“ (BNS)