Rekonstruotos krantinės – tviska
Klaipėdos kruizinių laivų terminalo pašonėje atnaujinta prieplauka bene labiausiai džiugina burinių ir motorinių katerių savininkus. Kratines valdanti akcinė bendrovė „Klaipėdos laivų remontas“ (KLR) brandina naujus planus – iškelti senąją įmonę kitur, o jos vietoje atverti naujas erdves pramoginiam laivynui.
Daug metų neremontuotos avarinės būklės krantinės, kuriomis naudojasi koncernui „Achemos grupė“ priklausanti bendrovė „Klaipėdos laivų remontas“, neatpažįstamai pasikeitė – iš pagrindų buvo sutvirtintos, išvalytos nuo dumblo, paklota nauja danga, sutvarkyti keliai, pakeistos senos atmušos ir knechtai, įrengtos gelbėjimosi kopėtėlės.
Dar sovietmečiu statytų senųjų krantinių rekonstravimo darbus finansavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcija. Visų investicijų vertė – 1 mln. 251 tūkst. eurų.
Atverianr rekonstruotas krantines, iš aukštybių nuleistas simbolinis laivelis buvo perduotas KVJU vadovui Arvydui Vaitkui kartu klaipėdiečio marinisto Ernesto Žvaigždino paveikslu, kuriame pavaizduota nauja prieplauka ir jachtos.
Civilizuota laivelių prieplauka
Iškilmėse dalyvavęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas vylėsi, kad šios krantinės patikimai tarnaus vandens sporto ir pramogų mėgėjams: „Čia jau galime civilizuotai švartuoti laivus. Ankstesnė prieplaukos būklė buvo tiesiog apgailėtina – nedžiugindavo žmonių, menkino ir mūsų uosto, ir miesto įvaizdį“.
Kruizinių laivų terminalą valdančios įmonės „Klaipėdos laivų remontas“ vadovas Alvydas Butkus KVJU direkcijai padėkojo už nuveiktus darbus. Jis taip pat prisiminė, jog nuo 2003 metų, kai buvo pastatytas šis terminalas, į KLR naudojamą uosto infrastruktūrą neinvestuota nė cento.
A.Vaitkus irgi džiaugėsi, kad Jūrų uosto teritorijos prie istorinės miesto piliavietės, kur vasarą švartuojasi didžiuliai kruizų laineriai ir burlaiviai, vieši iš kitų šalių atplaukusios jachtos, vis gražėja: „Turėkite kantrybės, bus sutvarkytos ir kitos apleistos krantinės“.
KLR krantines rekonstravo KVJU konkursą laimėjusi Latvijos kompanija BMGS. Techninį projektą parengė bendrovė Hidrosfera“. Užduotis padėjo įgyvendinti bendrovės „Vakarų regiono statybos“ konsultacinio biuro specialistai.
Pusę „Klaipėdos laivų remonto“ veiklos vis dar sudaro laivų remonto verslas. Įmonė nesirengia jo atsisakyti, tačiau jau žvalgosi į kitas uosto vietoves – rengiamasi iš piliavietės teritorijos perkelti kitur senuosius cechus ir įrenginius.
Abu uosteliai užkimšti jachtomis
„Planuojame išsikraustyti dar šiemet. Nugriovus neįrašytus į kultūros paveldo registrą senus statinius, prie Kuršių marių atsivertų naujos erdvės ir žmonėms, ir pramoginiams laivams“, – kalbėjo A.Butkus.
KLR ir toliau valdys Kruizinių laivų terminalą, švartuos laivus prie Danės krantinių ir Pilies uostelyje, įgyvendins kitus su nekilnojamojo turto plėtra susijusius investicinius projektus.
Smiltynėje pernai vasarą pradėjo veikti kitas Europos Sąjungos lėšomis rekonstruotas uostamiesčio jachtklubas, valdomas įmonės „Smiltynės jachtų uosto operatorius“.
Praėjusį savaitgalį startavus tradicinei Kuršių marių regatai, atnaujintame Smiltynės jachtklube nebuvo kur ir obuoliui nukristi – krantinės aplipo burlaiviais. Populiarioji regata sutraukė rekordiškai daug dalyvių ir burlaivių.
Tačiau A.Butkus į KLR konkurentus anapus Kuršių marių žvelgia ramiai: „Tikiuosi kolegiško bendradarbiavimo su visais. Klientai patys renkasi, kur jiems bus geriau ir patogiau – Smiltynėje ar Pilies uoste“.
Šią vasarą Pilies uostelio akvatorija užpildyta su kaupu – burlaivių ir motorinių katerių čia nesumažėjo.