Zenono draugai nuėję pasiimti lietuviškai laiką sakančių laikrodžių nustebo – jiems buvo pasiūlyti rusiškai valandas pranešantys laikrodžiai.
„Gerai, kad mes, seni žmonės, tą rusų kalbą mokame. Bet kaip dabar prastai arba išvis nematantis jaunimas naudosis tais laikrodžiais? Reikės turbūt samdyti vertėją, kad pasakytų, kiek valandų ir kokia diena“, – sakė pašnekovas.
Pagyvenęs vyriškis buvo atviras – jam pikta ir liūdna dėl tokios situacijos. „Čia ima ir pyktis, ir juokas, ir liūdesys. Pasityčiojimas iš jaunimo, iš žmonių. Būti aklam – sunkiausia liga. Toks elgesys, tie rusiški laikrodžiai taip įžeidžia akluosius“, – išgyveno vyriškis.
Pensininkas mano, kad taip bandoma pasipelnyti aklųjų sąskaita: „Aš manau, kad čia kažkokia oligarchų įmonė šį konkursą laimėjo, veža rusiškus laikrodžius, nes jie gerokai pigesni, o paima kažkiek daugiau.“
Neaišku, ar išvis tokie buvo
Kalbančius laikrodžius regos negalią turintiems žmonėms tiekia Techninės pagalbos neįgaliesiems centras.
Jo direktorė Ilona Ogurcova sakė abejojanti, ar lietuviškai kalbančių laikrodžių apskritai kada nors buvo galima įsigyti.
„Rinka maža, vertimų niekas nedaro. Laikrodžiai yra tik anglų ir rusų kalbomis“, – aiškino centro direktorė. Jai savaime suprantama, kad lietuviams iš tų dviejų kalbų rusų – labiau tinkama.
I. Ogurcovai pritarė ir konkursą laimėjusios kalbančius laikrodžius Techninės pagalbos neįgaliesiems centrui tiekiančios įmonės UAB „Biomedika“ pardavimo vadybininkė Paulina Vaitkūnaitė: „Rinka – nedidelė, o mes esame priklausomi nuo Techninės pagalbos neįgaliesiems centro, nuo to, kiek jie užsako. Nuo ko priklauso kiekis, nežinau. Gal nuo poreikio, gal nuo lėšų, kiek valstybė skiria tam pinigų. Gaminti lietuviškai kalbančius tiesiog neapsimokėtų pagal dabartinį poreikį“, – aiškino P.Vaitkūnaitė.
„Turėjome stalinius laikrodžius, kurie buvo įgarsinti lietuvių kalba. Vienas kainavo apie 120 eurų. Jie buvo gaminai Jungtinėje Karalystėje ir buvo skirti būtent akliesiems. Tačiau dėl dizaino ypatumų, jie nesulaukė aklųjų tarpe paklausos, žmonės jų atsisakydavo ir pageidaudavo įprasto dizaino laikrodžių. Dėl to juos jų įsigijimą nutraukėme“, – sakė Techninės pagalbos neįgaliesiems centro Metodinio skyriaus vedėja Dovilė Sabaliauskaitė.
2014-aisiais taip pat buvo nupirkti lietuviškai kalbantys laikrodžiai, tačiau, pasak D. Sabaliauskaitės, jie dažnai gedo ir praėjus metams tiekėjas Lietuvos rinkai jų nebesiūlė.
„Techninės pagalbos priemonių įgarsinimo vietos kalba problema egzistuoja visose šalyse, kuriose žmonės nemoka anglų kalbos, kadangi įgarsinimas vietos kalba labai brangiai kainuoja, o rinkos mažos, pardavimai menki. Todėl tiekėjai nesuinteresuoti jų įgarsinimu ir prekyba“, – sakė D. Sabaliauskaitė.
Techninės pagalbos neįgaliesiems centras per metus aptarnauja daugiau nei 30 tūkst. įvairią negalią turinčių asmenų. Lietuvoje šiuo metu yra apie 3 tūkst. aklųjų. Kalbantis laikrodis šiuo metu kainuoja 37 eurus.
Lietuviškai – per brangu
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Informacinės aplinkos specialistas Arvydas Juchna informavo, kad Techninės pagalbos neįgaliesiems centras šiemet tikrai yra nupirkęs laikrodžių, kalbančių rusiškai: „Dar, regis, jie turi ir angliškai kalbančių, o lietuviškai kalbančių apskritai net nėra galimybės nusipirkti.“
Techninės pagalbos neįgaliesiems centras vykdo viešuosius pirkimus, kuriuose dalyvauja tokių laikrodžių tiekėjai. „Kaip žinote, čia viską lemia mažiausios kainos principas. Tai yra rykštė mūsų įstatymų bazėje“, – sakė specialistas.
Tiekėjai laikrodžius, kartais ir tūkstančiais, užsako iš Kinijos. Perkant didelį kiekį tokių laikrodžių, padaryti, kad jie kalbėtų lietuviškai, kaip sakė pašnekovas, yra brangu.
„Prieš keletą metų buvo bandoma padaryti, kad jie kalbėtų lietuviškai, bet nepasiteisino. Padarius, kad kalbėtų lietuvių kalba, laikrodžiai labai pabrangsta. Tokia pat situacija yra su kūno termometrais“, – sakė A. Juchna.
Lietuvoje tokių laikrodžių niekas negamina, o gaunamos kiniškos produkcijos nėra tiek daug, kad apsimokėtų investuoti ir Lietuvos akliesiems tiekti gimtąja kalba kalbančius laikrodžius.
A. Juchna taip pat pastebėjo, kad kalbantys laikrodžiai dabar labiau reikalingi vyresnio amžiaus žmonėms: „Jaunimas šiuo metu renkasi kokybiškesnes prekes, tokias kaip išmanieji telefonai, kurie kalba angliškai. Čia problemos nėra.“
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos tikslas – laikrodžiai pagaminti Europos ar JAV kompanijų. „Visi žinome, kokia yra produkcijos iš Kinijos kokybė. Paprastosios priemonės, tokios kaip laikrodžiai ar termometrai, ateityje turbūt kalbės angliškai ar kita užsienio kalba.
Iš tikro, paėmus į rankas Kinijoje gamintus laikrodžius akivaizdu – jų kokybė labai prasta. Nepažymėta, kad rankinis laikrodis būtų atsparus drėgmei, o stalinis – iš pigios plasmasės, jį paėmus į rankas atrodo, kad šis tuoj subyrės. Susidaro įspūdis, kad tokios kokybės laikrodį iš internetinių Kinijos parduotuvių būtų galima nusipirkti už keletą eurų, bet tikrai ne už 37.
Tačiau įranga, kur yra operacinė sistema, kaip išmanieji telefonai ar kompiuteriai, jau gali kalbėti lietuviškai ir neregiai, silpnaregiai gali jais sėkmingai naudotis“, – sakė A. Juchna.
