Trys valdžios institucijos kol kas bejėgės prieš žemgrobius sostinėje, Neries pakrantėje, Seimo rūmų pašonėje. Jų nepajėgia sutramdyti net teismai.
Tiesa, ta valstybinė žemė Vilniaus centre užgrobta ne metaliniais ar mediniais aptvarais, o atitverta tankiai suaugusių tujų ir gyvatvorių siena.
Vilniaus savivaldybė kažin ar būtų suskatusi kovoti su žemgrobiais ir dabar, jeigu nebūtų sumaniusi tiesti pėsčiųjų ir dviračių tako.
Tik atsitrenkę į kliūtis valdininkai tarsi praregėjo ir prisiminė, kad žmonės dėl tų tujų ir gyvatvorių mėgino į jų duris belstis dar 2005 metais.
Vakar sostinės vicemeras Linas Kvedaravičius ir miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis nepasibaimino išsitepti kostiumų lįsdami pro tankiai sužėlusias tujas ir gyvatvores, mėgindami pademonstruoti, kaip sunku pasiekti tai, kas priklauso visiems miestiečiams.
Daugiau kaip 3 tūkst. kvadratinių metrų. Tai – Lukiškių aikštės plotas.
Tiek valstybinės žemės užgrobta Birutės gatvėje prestižiniame sostinės Žvėryno rajone. Šalia išdygę trys prabangūs namai.
Pirmojo sklypo šeimininkas užėmęs 912 kvadratinių metrų. Tujų sienoje – tiktai nedidelis plyšys. Už jo – nekilnojamojo turto magnato Jevgenijaus Kolaso valdos, kurias jis savavališkai pasididino.
Tiesa, šeimininkas tvarkosi: išpuoselėta veja, takas iš lentų. Tik visa tai – valstybinėje žemėje.
„Sunkiai, bet patekti čia galėtum. Tik nežinai, kas čia yra. Atrodo kaip privati teritorija“, – pasižvalgęs dėstė L.Kvedaravičius.
Gyvatvorę įveikti nelengva
Į kitą Birutės gatvės sklypą, kurio savininkas savavališkai apželdinęs 1185 kvadratinių metrų teritoriją, patekti sunkiau. Toje vietoje, kur gyvatvorėje yra šioks toks tarpas, ant žemės primesta išrautų kelmų, medžių šakų.
Valstybinėje žemėje auga rožės ir cukinijos, bet tvarkos mažiau.
Beje, šio sklypo šeimininkas Nacionalinei žemės tarnybai parašęs raštą, kad želdiniai – ne jo.
Tai kas trukdo tiesiant pėsčiųjų bei dviračių taką juos iškirsti ir išrauti?
Svečius pasitiko lojimas
Prie trečiojo sklypo L.Kvedaravičiui beliko paskėsčioti rankomis. Tankiai suaugusioje gyvatvorėje – jokio tarpo.
Vis dėlto pro šakas buvo matyti, kad užgrobtoje teritorijoje iltis šiepia kalė, į nelauktų svečių kalbas reaguodama skalijimu.
Sklypą juosia ne tik gyvatvorė, bet ir neaukšta metalinė tvora.
Tai kodėl jos tikrintojai nenuverčia, taip uoliai besidarbuojantys išlaisvindami valstybinę žemę paežerėse ar paupiuose? Juk akcija „Tvoros“ jau vyksta nuo 2013 metų?
Į tai vicemeras atsakė tik trumpu „Taip“.
O iš namo išėjęs vyriškis nė neketino nuraminti šuns.
„Tai ne mano“, – ištarė rodydamas į gyvatvorę.
Sklypas priklauso vienam didžiausių Panevėžio statybos tresto akcininkų Vygantui Sliesoraičiui. Jis savavališkai apželdinęs 1034 kvadratinius metrus, beveik tokį pat plotą, koks jo teisėtas sklypas (1176 kv. m).
Užgrobtoje žemėje tyvuliuoja ir nedidelis baseinas. Bet jį nuo praeivių akių slepia ir gyvatvorė, ir tujų siena.
Samdosi garsius advokatus
„Matome akivaizdų teisės normų pažeidimą.
Valstybinėje žemėje be jokių leidimų šeimininkauja privatūs asmenys.
Kaip tai galima pavadinti? Okupacija“, – konstatavo sostinės mero pavaduotojas.
Beje, savivaldybė su dviejų sklypų savininkais įsivėlė į teisminius ginčus – mat jie mėgina įrodyti, kad teisėtai naudojasi valstybine žeme.
Dar 2012 metais teismas nurodė, kad valstybinė žemė turi būti per tris mėnesius atlaisvinta, tačiau turtingiems Žvėryno gyventojams atstovaujančios garsios advokatų kontoros rašo raštus, kelia įvairiausius reikalavimus.
O kas bus, jeigu savivaldybei kitais metais pradėjus tiesti taką dar nebus pasibaigę teisminiai ginčai?
„Mes tikimės, kad bus pasibaigę“, – nelabai užtikrintai atsakė M.Pakalnis.
Vėliau architektas pridūrė: „Jeigu su vieno sklypo savininku dar nebūsime baigę bylinėtis, galėsime nutiesti pakankamai ilgą tako atkarpą. O jau tada statysime paminklą žmogaus kvailumui arba chamizmui.“
Vieni kitiems verčia kaltę
Kuri valdžios institucija kalčiausia, kad tiek metų Vilniuje užgrobta valstybinė žemė? Į šį „Lietuvos ryto“ klausimą valdininkai turėjo skirtingus atsakymus.
„Ne savivaldybė, o Nacionalinė žemės tarnyba atsakinga už valstybinę žemę. Ji turėtų aktyviai tvarkyti tokius sklypus.
To anksčiau nebuvo. Tikiuosi, kad pasikeitus tarnybos vadovui teisybė nugalės“, – dėstė L.Kvedaravičius.
Bet M.Pakalnis svarstė kitaip: „Labai paprasta būtų pasakyti, kad kalta Onutė ar Petrutė. Bėda yra ta, kad nėra vienos institucijos, kuri tiesiogiai atsakytų už valstybinės žemės tinkamą naudojimą.“
Vadinasi, kaltų kaip ir nėra?
Terminus ne kartą pratęsė
„Jau dešimtmetį ši problema nebuvo sprendžiama, nors visos institucijos matė akivaizdžius žemės grobimo faktus, bet nieko nedarė. Pažadėjome vilniečiams, kad Neris bus arčiau Vilniaus, o Vilnius – arčiau Neries, ir tai padarysime“, – demonstravo ryžtą L.Kvedaravičius.
Bet į savivaldybės siųstus raginimus atlaisvinti užgrobtus sklypus iki liepos 25-osios nebuvo sureaguota.
O Nacionalinės žemės tarnybos atstovai virkauja, kad pažeidėjai vengia atvykti arba nesutinka padarę administracinį teisės pažeidimą, todėl šių bylų nagrinėjimo ir nuobaudų skyrimo terminai pratęsiami pusmečiui. Pastarąjį kartą jis buvo pratęstas iki gruodžio 2 dienos.
Į „Lietuvos ryto“ klausimą, kada nebeliks kliūčių takui, M.Pakalnis labai konkrečiai neatsakė: „Jeigu viskas bus gerai, tai kitais metais. Bet visada gali būti teisminių ginčų.“
Valstybė rodo bejėgiškumą
Sostinės valdininkai vakar pripažino, kad dėl šios problemos žmonės savivaldybę jau seniai atakuoja skundais.
Žvėryno bendruomenės pirmininkė Danutė Jokubėnienė puikiai prisimena, kad dar 2005 metais po kreipimosi penkių namų valdų Birutės gatvėje savininkai buvo įpareigoti nukelti tvoras ir atlaisvinti neteisėtai užimtą žemę. Tuometė Vilniaus apskrities viršininko administracija po trejų metų šį reikalavimą pakartojo.
Dviejų sklypų šeimininkai reikalavimui pakluso, bet trijų – ne. Jų valdas slepia tankiai suaugusios tujos ir pušys. Gyvatvorė jau aukštesnė už žmogų, o savavališkai užimtą žemę juosusi metalinė tvora nulenkta ir nebesiekia 1 metro.
Todėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) pareigūnai nusiplovė rankas: esą neteisėtų statinių nėra, nes medis – ne statinys.
VTPSI Žvėryno bendruomenei dar prieš trejus metus atsakė: visos teisminės procedūros atliktos ir vykdomieji raštai perduoti antstoliams. O kas toliau?
Ėmė skųsti projektuotoją
Kol Žvėryno bendruomenė kovoja, kad užtvarų paupyje neliktų, prieš porą metų susikūręs susivienijimas „Žvėryniečiai“ reiškia susirūpinimą, jog ketinama kirsti želdinius.
Atrodytų, tai tiesiog rūpinimasis žaliuoju sostinės rūbu, jei nežinotum, kad „Žvėryniečius“ įkūrė Birutės gatvėje gyvenęs vilnietis, kurio tėvas irgi buvo atsiriekęs valstybinės žemės. Tiesa, jis tvoras jau atitraukė. Bet kodėl bent už kaimynus nepakovojus?
„Žvėryniečių“ atstovai iš pėsčiųjų ir dviračių tako projektą rengiančios Lolitos Vileikienės mėgino iškvosti projekto smulkmenas, taip pat įrodyti, kad jį būtina taisyti.
Savivaldybės administracijos direktorei Almai Vaitkunskienei „Žvėryniečiai“ apskundė projektuotoją, aiškindami, kad projekte daug pažeidimų, jie esą slepiami nuo visuomenės.
Ar bus takas?
Palei Birutės gatvę Vilniaus savivaldybė suprojektavo betoninių trinkelių ir skaldos 2,25 metro pločio takus valstybinės žemės teritorijoje, kuri pasirodė esanti užimta.
Savivaldybė, pareiškusi, kad nesitaikstys su neteisėtai grobstoma žeme, pakvietė visus vilniečius ateiti ir drąsiai iškylauti, pasivaikščioti Žvėryne prie Neries.
Jei kliūtis vis dėlto pavyks įveikti, kitąmet Žvėryne ties Birutės gatve planuojama įrengti daugiau kaip pusės kilometro pėsčiųjų ir dviračių taką, kuris turėtų sujungti Gedimino prospektą ir Vingio parką.