„Gal mane Lietuvoje baudžia dėl to, kad esu „Barnevernet“ darbuotojas?“ – emocingai klausė Norvegijos vaiko teisių tarnyboje dirbantis 47 metų Kjellas Madsenas iš Bergeno.
Lietuvoje skandalingai išgarsėjusios Norvegijos tarnybos darbuotojas teigė, kad šią savaitę buvo sumuštas Kaune per pasimatymą su savo sūnumi, kuris yra Norvegijos ir Lietuvos pilietis.
Atvykęs pasimatyti su pusketvirtų metų sūnumi, kuris Kaune gyvena su močiute, norvegas norėjo išsivesti jį pasivaikščioti.
Tada, užsieniečio teigimu, moteris trenkė jam per veidą, suplėšė marškinius, pačiupo ant jo kelių sėdintį vaiką ir užsirakino savo namuose.
Vėliau Kauno medikai užsieniečiui nustatė galvos sumušimą ir išdavė pažymą.
Konfliktą nufilmavo pats norvegas. Jis skubiai susisiekė su savo teisininku, kuris atvykęs iškvietė policiją.
Norvegas parašė pareiškimą dėl patirto smurto ir močiutės smurto prieš jo vaiką.
Paprašė apsaugoti vaiką
Vaiko motina 29 metų Karina Cariova, kuri pastaruoju metu dirba Jungtinėje Karalystėje, teigė, kad jos sūnus patyrė šoką, kai tėvas su savo bendrininku esą norėjo jį pagrobti. Vaikas yra išsigandęs, bijojo eiti į kiemą.
Advokatas Kęstutis Jonaitis informavo antstolių kontorą, kad atvykęs į pasimatymą su vaiku K.Madsenas pareiškė, jog išsiveš vaiką į Norvegiją, ir su savo bendrininku Pauliumi Markevičiumi išsikvietė taksi.
Kadangi tebegalioja teismo nutartis, kuri draudžia tėvui išvežti sūnų iš Lietuvos be atskiro teismo leidimo, susitikime dalyvavusi vaiko močiutė Regina Cariova tik perėmė anūką savo globon.
Tačiau esą dėl K.Madseno kaltės buvo susistumdyta, suplėšyti R.Cariovos drabužiai, jai smogta. Tad buvo iškviesta policija, kuri ir aiškinasi incidento aplinkybes.
Advokatas teigė, kad K.Cariova ir jos motina nuvyko į policiją ir davė parodymus. Policijai buvo įteiktas kiemo vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip incidento metu vaikas tiesia rankas į močiutę.
K.Cariova taip pat nuvyko į Kauno miesto vaikų teisių skyrių ir įteikė pareiškimą dėl vaiko apsaugos. Kitas tėvo susitikimas su sūnumi įvyks tik tuomet, jeigu specialistai leis vaikui dalyvauti tokiuose susitikimuose. Psichologai rekomendavo bent savaitę vaikui nesimatyti su tėvu.
Kreipėsi į Strasbūro teismą
Visą savaitę vaikščiojęs po Lietuvos vaiko teisių tarnybas ir kitas institucijas ir nesulaukęs kolegų užuojautos K.Madsenas kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą Strasbūre.
Jis kaltina Lietuvą pažeidus Europos žmogaus teisių konvenciją, nes mūsų šalies teismas ilgai nenustatė tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, o kai galų gale tai padarė, ta tvarka buvo nevykdoma.
Taip pat skundžiama, jog tėvui nė karto nebuvo leista bendrauti su vaiku be vaiko motinos ar močiutės, nors esą nėra jokių požymių, kad Norvegijos vaikų teises prižiūrinčioje organizacijoje dirbantis tėvas norėtų pagrobti savo vaiką.
Ragina lietuvius pasimokyti
– Kodėl norėjote išsivesti vaiką? Iš kur močiutei žinoti, ar jūs nepavogsite jos anūko? Juk Lietuvoje tokių atvejų būta, – „Lietuvos rytas“ paklausė K.Madseno.
– Jeigu taip pasielgčiau, nusirisčiau iki vaiko močiutės lygio. Grobti vaiką – nusikaltimas prieš jį. Kaip tėvas, turiu teisę bendrauti su vaiku normalioje, o ne neapykantos kupinoje aplinkoje.
Daug kartų prašiau teismo pakeisti bendravimo su vaiku tvarką – susitikimai negali vykti aplinkoje, kur manęs taip nekenčia.
Be to, teismas paskyrė susitikimus su vaiku vieną savaitgalį per mėnesį, tačiau nenurodė, kurį. Du žmonės negali susitarti, kai taip nekonkretu. Akivaizdu, kad jų planai nesutaps.
– Kodėl sūnaus močiutė jūsų taip nemėgsta?
– Ji palaiko dukterį. Jai aš esu žmogus, kuris nori pavogti anūką.
Lietuvoje man nekart buvo pasakyta – jei tik leisime išvežti vaiką į Norvegiją atostogų, „Barnevernet“ atims jį.
Bet aš norėčiau pabrėžti: taip, Norvegijoje yra garsiai kalbama, kad „Barnevernet“ kišasi per daug, ir tokių atvejų buvo. Bet apskritai jos darbuotojai dirba gerai.
Lietuvoje bendraudamas su vaiko teisių tarnybomis susidariau priešingą įspūdį – atrodo, kad jų darbuotojams iš viso nerūpi vaikai. Jie gina motiną, o ne vaiką.
Toks įspūdis, kad motinos teisės tokios svarbios, jog viso kito galima nepaisyti.
Man skaudu tai sakyti, bet Lietuvos vaikų teisių tarnybos turėtų labai daug ko pasimokyti iš norvegų.
– Ar būtumėte geriau suprastas, jei būtumėte susituokęs su vaiko motina? Kaip jūs susipažinote?
– Su Karina buvome susižadėję, bet mūsų santykiuose kilo daug sunkumų.
Susitikome 2012 metais Graikijoje. Ji 18 metų jaunesnė. Kurį laiką draugavome, po to ji atvyko pas mane į Norvegiją.
Po metų, likus mažiau kaip mėnesiui iki sūnaus gimimo, ji skubiai išvyko į Lietuvą. Taip pasielgti ją įkalbėjo motina – esą Lietuvoje gydytojai atliktų cezario pjūvį, o Norvegijoje medikai tikino, kad to daryti nebūtina.
Tėvo ir motinos teisės turėtų būti lygios. Norvegijoje nesvarbu, ar tu buvai vedęs vaiko motiną.
Man atrodo, kad taip ir turėtų būti. Vaiko teisės turėtų būti svarbiausia. Priešingu atveju vaikai tampa tėvų nesutarimo aukomis.
– Kiek kartų matėte savo vaiką?
– Per trejus metus gal dvidešimt kartų.
Tačiau, nepaisant visų tų laikotarpių, kai buvome atskirti, tarp mūsų išliko ryšys. Kiekvieną kartą mane išvydęs sūnus džiaugiasi – pribėga, apsikabina, vadina tėčiu.
Kartu žaidžiame, dainuojame, pučiame muilo burbulus. Dažnai mane išvydęs jis šaukia: „Metas pūsti burbulus.“
Birželį į susitikimą su sūnumi atvykau su savo broliu. Mano brolis – vienintelis mano šeimos narys, kuris matė mano sūnų. Man tai – didelis skausmas.
Mano motina serga Alzheimerio liga, tėvas turi klausos problemų – gydytojai neleidžia jiems keliauti. O aš labai noriu, kad mano tėvai pamatytų savo anūką.
Savo namuose pakabinau didelę sūnaus nuotrauką, o mano motina bei sūnėnai nuolat klausinėja, kada jį pamatys.
Noriu, kad mano sūnus žinotų, jog turi draugišką šeimą.
Neabejoju, kad motina naudoja vaiką kaip bausmės įrankį. Bet tai – klaida. Vaikas niekuo nenusikalto. Tėvai turėtų tartis, kaip padaryti, kad vaikas bendrautų su tėvo šeima, kad galėtų susipažinti su Norvegijos kultūra.
Vaikas, kuris atskirtas nuo tėvo, turės problemų.
Visuomenės interesas yra sukurti sistemą, kuri nesuteiktų privilegijų nė vienam tėvų. Tik taip galime sukurti ateitį.
– Ką ketinate daryti grįžęs į Norvegiją?
– Grįžęs turėsiu toliau dirbti.
Bet mano situacija sunki. Kaip gyventi normalų gyvenimą, kai žinau, kad mano vaikas Lietuvoje paliktas vienas, o šios šalies valdžia nieko nedaro?
Man tai sunkiausia – nežinoti, kaip gyvena mano vaikas. Motina išvykusi iš Lietuvos, aš išvykęs.
– Bet yra močiutė?
– Be abejo, yra močiutė, bet manęs tai netenkina.
Prašo panaikinti Lietuvos pilietybę
Kauno apylinkės teisme jau daugiau nei trejus metus nagrinėjama byla dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. K.Madsenas prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo, nes motina esą piktnaudžiauja tėvų valdžia.
Taip pat prašoma išspręsti vaiko pavardės problemą – tėvo manymu, jo sūnus turi turėti ir jo pavardę, nes dėl to jis iš anksto buvo susitaręs su vaiko motina.
2014 metais teismas nustatė tėvo bendravimo su sūnumi laikiną tvarką – matytis vieną savaitgalį per mėnesį tris dienas: penktadienį 15–18 val., šeštadienį ir sekmadienį 10–12 val. ir 15–18 val. Taip pat kas antrą dieną bendrauti internetu per „Skype“.
Ši tvarka nebuvo vykdoma. Šių metų pradžioje K.Madsenas kreipėsi į antstolius ir pareikalavo, kad jie priverstų vykdyti teismo nustatytą tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką. Tėvas bendravo su sūnumi du savaitgalius, o trečiasis baigėsi muštynėmis.
Per „Skype“ tėvas su sūnumi bendravo vos porą kartų, net po to, kai nupirko kompiuterį, mažai kas pasikeitė.
Norvegas kreipėsi į Lietuvos migracijos departamentą prašydamas panaikinti jo sūnui Lietuvos pilietybę, nes Norvegijos pilietybė jam suteikta vėliau.
Gavęs žinių, jog sūnaus motina K.Cariova pastaruoju metu nuolat dirba Jungtinėje Karalystėje, K.Madsenas kreipėsi į šios šalies vaikų teisių inspektorius, kad pradėtų jo vaiko pagrobimo bylą pagal Hagos konvenciją. Britų pareigūnai dukart buvo paėmę vaiko motinos dokumentus – kaunietė sutikdavo grįžti į Lietuvą, bet netrukus vėl būdavo Jungtinėje Karalystėje.
