Pasak ministro, irakiečių šeima turi teisę laisvai keliauti po
Europos Sąjungą ir kol kas jokių taisyklių nepažeidžia.
„Manau, kad nereikia dramatizuoti situacijos, nes irakiečių
šeima gavo leidimą gyventi Lietuvoje laikinai ir gali laisvai
keliauti po visą Europos Sąjungą. Kiek man yra žinoma, šeima
nuvažiavo aplankyti savo giminaičių ar draugų. Kol kas jie nieko
nepažeidžia, jie gali būti kitoje valstybėje“, – BNS sakė
T.Žilinskas.
Pasak jo, kol kas anksti teigti, kad išvykę irakiečiai į
Lietuvą nebegrįš. Jie, kaip ir Lietuvos piliečiai, užsienyje
gyventi gali ne ilgiau kaip tris mėnesius per pusmetį arba šešis
mėnesius per vienus metus.
Jeigu irakiečiai vis dėlto į Lietuvą negrįžtų, būtų
sprendžiamas klausimas dėl jiems suteikto statuso, leidžiančio
gyventi Lietuvoje. T.Žilinsko teigimu, išsiuntimas atgal į Iraką
pabėgėliams negrėstų.
„Atgal tikrai nebūtų tie žmonės išsiųsti, nes jų šalyje
vyksta persekiojimas. Tad išsiuntimas, mano supratimu, yra negalimas,
nes jie nepadarė jokios nusikalstamos veikos, nieko, kas būtų
šiurkščiai pažeidę įstatymus. Tiesiog galėtų būti
persvarstomas jų statuso klausimas ir sprendžiama, ar jis galėtų
būti toliau suteiktas, ar nebe“, – kalbėjo ministras.
Irakiečiai buvo gavę laikiną teisinę apsaugą Lietuvoje, per
teismą jie siekė pabėgėlių statuso, bet pralaimėjo bylą.
Sprendimas dėl laikinos apsaugos Migracijos departamente buvo
priimtas pernai gruodžio 15-ąją, tą pačią dieną, kai keturių
asmenų irakiečių šeima iš Graikijos atvyko į Lietuvą.
Šeima skundėsi, kad už Lietuvos suteiktas išmokas neįmanoma
pragyventi. Lietuvoje šią šeimą savo vasarnamyje Juodšiliuose,
Vilniaus rajone, buvo apgyvendinęs europarlamentaras liberalas Petras
Auštrevičius. Pasak politiko, namuose liko nemažai
irakiečių asmeninių daiktų.
„Atsiuntė SMS, kad viskas gerai, kad greitai pasimatysime. Bet
kaip bus, nežinau, nenoriu spekuliuoti“, – teigė
P.Auštrevičius.
T.Žilinskas sako nemanantis, kad irakiečių sprendimui įtakos
galėjo turėti nepakankamai geros sąlygos ir neefektyviai vykdoma
integracija.
„Tai turi būti abiejų pusių interesas – tiek valstybės
integruoti ir kad žmonės įsilietų į Lietuvos gyvenimą, tiek
pačių migrantų, atvykusių žmonių turi būti stiprus interesas
pritapti, adaptuotis, įsilieti į tos valstybės visuomenę. Tad pagal
vieną šeimą aš tikrai nenorėčiau spręsti apie visus ir tikiu,
kad kiti atvykę migrantai prisidės prie mūsų valstybės gerovės
kūrimo“, – kalbėjo ministras.
Kadangi pabėgėliai Lietuvoje nebuvo ilgiau nei mėnesį, jie
praras ir valstybės mokamas išmokas.
Lietuva yra įsipareigojusi per dvejus metus priimti 1105 asmenis,
kurie bėga nuo smurto Sirijoje, Irake ir Eritrėjoje. Pabėgėliai
perkeliami iš Italijos ir Graikijos, kurios susidūrė su didžiausiu
migrantų antplūdžiu.