Lietuvės pasirodymas tarp tūkstančių šventinės programos dalyvių truko vos keletą minučių, bet kelias ant legendinio Marakanos stadiono vejos buvo grįstas šimtais valandų repeticijų.
39-erių L.Karoblytė „Lietuvos rytui“ praskleidė užkulisius, kaip buvo kuriamas reginys, kurį iš tribūnų stebėjo 80 tūkstančių žiūrovų, o visame pasaulyje per televiziją – kone milijardas.
Kaunietę iš Palemono, Rio de Žaneire gyvenančią pastaruosius trylika metų, į olimpiados atidarymą atvedė antroji Brazilijos religija – futbolas.
„Su draugėmis porą kartų per savaitę renkamės paspardyti kamuolio.
Viena jų pasidžiaugė, kad užsiregistravo olimpiados atidarymo programos savanore. Tada ir man parūpo“, – pasakojo L.Karoblytė.
Internete susiradusi ir užpildžiusi anketą ji apie smagią savo avantiūrą iš pradžių nepasipasakojo net artimiesiems – gyvenimo draugui Marcelo, jųdviejų sūnums Danieliui ir Nicolasui.
Tylėjo, kol pernai lapkritį sulaukė kvietimo į atranką. Ten pretendentai užtruko porą valandų.
„Parodė choreografijos judesius, mes turėjome kartoti, o komisijos nariai žiūrėjo, filmavo“, – prisiminė lietuvė.
L.Karoblytė niekada nebuvo pernelyg aistringa šokėja. Tiesiog tai tik vienas jos aktyvaus laisvalaikio pomėgių – kaip rytinis bėgiojimas ar futbolas. Bet sportiškos moters artistiškumas komisijai patiko ir šįmet kovą ji sulaukė elektroninio laiško: esate kviečiama repetuoti.
Turėjo laikytis tylos įžadų
Į žaidynių atidarymo programą buvo įtraukta apie 300 profesionalių atlikėjų ir 5000 savanorių.
Kaip ir visi, L.Karoblytė raštu įsipareigojo iki paskutinės minutės saugoti scenarijaus paslaptis, kad pasaulis iškilmių sulauktų kaip staigmenos.
Tie, kuries pažeisdavo tylėjimo įžadus, iš karto būdavo pašalinami: už tai, kad viešai papasakojo arba pasidalijo nuotraukomis ir filmuotais vaizdais socialiniuose tinkluose.
L.Karoblytė nesuklupo ir sėkmingai nuėjo visą kelią iki ceremonijos. O tarp pirmųjų brazilų, kuriems nusišypsojo laimė pamatyti didingą renginį, buvo jos draugas Marcelo su jaunėliu sūnumi Nicolasu.
Mat kiekvienas programos dalyvis gavo po du nemokamus bilietus į praėjusį sekmadienį Marakanoje surengtą generalinę repeticiją.
Tiesa, irgi su griežta sąlyga – jokio išankstinio viešinimo.
„Vyrui patiko. Tik jis sakė, kad atidarymas labiau skirtas rodyti per televiziją, o ne žiūrovams stadione“, – kalbėjo L.Karoblytė.
Gal ir atrodo netikėta, bet ji pati visą renginį galėjo pamatyti būtent per televizorių – vaizdo įrašą.
Kitaip buvo prieš ketverius metus Londono žaidynėse, kur savo pasirodymus baigę šokėjai specialioje erdvėje dideliuose ekranuose gyvai stebėjo programos tęsinį.
Ir per repeticijas negavę progos dirstelėti, ką atlieka kiti programos dalyviai, Rio de Žaneire stadione atlikėjai praėjusią naktį užtruko tiek, kiek reikalavo scenarijus. Po to iš karto persirengė ir keliavo namo, nors Marakana dar gaudė šventės siautulyje.
Pasirodymui – kelios minutės
L.Karoblytė su tokiais pat sidabrinės spalvos kostiumais vilkinčiais dar beveik tūkstančiu šokėjų stadione praėjusią naktį pirmąkart pasirodė tomis akimirkomis, kai buvo skaičiuojamos sekundės iki oficialaus olimpiados starto paskelbimo.
Šokėjos įbėgo, pabangavo audeklą, sukosi ratu. Paskui greitai išlėkė, pasikeitė drabužius į spalvotus marškinėlius, užsidėjo ryškius perukus ir maždaug po pusvalandžio grįžo šokti.
„Su tais kostiumais mes atrodėme šiek tiek panašios į teletabius“, – pajuokavo lietuvė.
Kaip ir pirmąsyk, antrasis pasirodymas truko irgi vos kelias minutes.
Prisiminimui – marškinėliai
Tačiau kiekviena akimirka Marakanos stadione L.Karoblytei – nepakartojama patirtis.
Kaip ir laikas, praleistas repeticijose, į kurias savanoriai šokėjai rinkosi be jokio užmokesčio.
Visas atlygis – nemokamas viešojo transporto bilietas ir lengvų užkandžių paketas arba du, jeigu repeticija užsitęsdavo. Dar – dveji spalvingi olimpiados savanorių marškinėliai ir sportinės kelnės.
Savanoriai buvo pareigingi: kokią repeticiją praleisdavo nebent dėl užimtumo darbe.
„Man irgi reikėdavo susitarti, kad kas nors pakeistų. Mokyklos, kurioje aš dirbu, direktorė žiūrėjo teigiamai – eik, repetuok“, – sakė mokytoja.
Tiesa, punktualumas brazilams nėra būdingas: repeticijų pradžia kaskart vėluodavo valandą ir ilgiau.
Šokėjus saugojo policija
Šalia Marakanos stadiono repeticijoms rengti iškilo didelės palapinės.
Brazilijos futbolo šventovė stovi prastos reputacijos rajone, visai šalia – vienas iš nesuskaičiuojamų Rio de Žaneiro lūšnynų su įprastu tokioms vietoms kriminaliniu užtaisu.
„Organizatoriai laikėsi mums duoto pažado – aplink patruliavo daug policininkų, viskas aptverta tvoromis ir spygliuota viela“, – tokia Rio de Žaneiro tikrovė nebestebina ten vietine jau tapusios L.Karoblytės.
Priminė šiurpią realybę
Pasakiško grožio gamtoje esančio Brazilijos didmiesčio veidas išties subjaurotas nusikalstamumo randų.
Žaidynės dar nebuvo prasidėjusios, kai jau pasipylė žinios apie apvogtus ir apiplėštus olimpiados svečius.
Atrodo savaip simboliška, kad atidarymo ceremonijos režisieriumi pasirinktas Fernando Meirellesas.
Brazilą visame pasaulyje išgarsinęs keturiems „Oskarams“ nominuotas filmas „Dievo miestas“ – apie taip pavadintą vieną Rio de Žaneiro rajoną, kuriame Dievo tikrai nėra: ten gatvėse karaliauja narkotikai, nešvarūs pinigai ir žmogžudysčių kraujas.
„Mačiau tą filmą. Bet ten ta realybė, kuri buvo prieš porą dešimtmečių. „Dievo miesto“ rajoną pravažiuoju pakeliui į darbą. Jis pasikeitęs. Aišku, gaujų karai tęsiasi, bet tikrai ne tokio masto kaip anuo laiku, kuris rodomas filme“, – kalbėjo L.Karoblytė.
Ne tokios, bet vis tiek brutalios tikrovės režisierius įpynė ir į atidarymo scenarijų.
Po generalinės repeticijos kilo skandalas, kad skambant klasikiniam hitui „Girl from Ipanema“ („Mergina iš Ipanemos“) apie gražuolę iš Rio de Žaneiro pasirodęs brazilų supermodelis Gisele Bundchen tampa užpuoliko auka.
„Sužinoję tokį dalyką visi sukilo protestuoti, – pasakojo L.Karoblytė. – Mano vyras irgi jaučiasi įžeistas: aišku, čia taip yra – apiplėšinėja, bet kam tai dar kartą pabrėžti visam pasauliui?“
Netikėti žvaigždės žodžiai
Ceremonijoje pasirodę savanoriai šokėjai patį F.Meirellesą matė tik sykį. Pačioje repeticijų pradžioje režisierius prisistatė dalyviams, papasakojo, koks tai bus renginys.
Bet L.Karoblytė džiaugiasi bendra nuotrauka su visam savanorių atlikėjų pasirodymui vadovavusia Deborah Colker – Brazilijos choreografijos žvaigžde.
„Kai pripuoliau fotografuotis, ten buvo daugybė kitų dalyvių.
Jie šaukė, kur lendu, o aš sakau – užsieniečiai pirmi. Deborah paklausė – iš kur tu? Iš Lietuvos. Ji sako: o mano senelė kadaise išvyko iš Lietuvos“, – pasakojo L.Karoblytė.
Bet dabar ne laikas prisiminimams iš nuotraukų ir vaizdo įrašų, kai visus užvaldžiusios emocijos po ką tik praūžusios fiestos.
„Kalbėdamiesi visi šventės dalyviai apgailestaujame: kaip dabar gyvensime, kai viskas baigėsi?“ – šyptelėjo L.Karoblytė, prisidėjusi dėliojant olimpinę atidarymo mozaiką.
