Aišku, tai gera naujiena kauniečiams ir miesto svečiams, nes drengti batus ir varginti kojas nuo Soboro iki A.Mickevičiaus gatvės žingsniuojant per aštrią skaldą ar palijus maknojant per purvyną buvo nemalonu. Tarsi vaikščiotume ne po legendinę Kauno Laisvės alėją, o pėdintume kažkokiomis nudrengtomis Vilniaus Šnipiškių gatviūkštėmis.
Miesto valdžia ir statybų rangovai ilgai tų plokščių ieškojo, kad būtų tvirtos, patikimos. Buvo galvota vežti jas iš Vokietijos, bet galop, kaip dažniai būna ieškant pigiausių variantų, pasirinkta Kinija.
Matyt, apsimokėjo: nors gabenti toliau nei iš Vokietijos, bet – pigiau.
Kauniečiai neturėtų išsigąsti, kad jeigu granito plokštės kiniškos, tai jos subyrės vos padėjus ant jų koją. Granitą Kinijoje, kaip ir bet kurioje kitoje planetos vietoje, suformavo gamta, o ne padirbdino mažai apmokami darbininkai.
Bet kažkokių abejonių dėl kiniško granito plokščių kokybės, atrodo, turi ir patys jų klojėjai Kaune. Mat atplukdytas plokštes ketinama atidžiai tikrinti.
Šiaip jau įdomi logika. Plokščių kokybė tikrinama tik tada, kai pirkinys jau gautas. Ar nebuvo paprasčiau pareikalauti, kad patys kinai ištirtų jų kokybę ir atsiųstų sertifikatą su garantija?
Jei žiemą, tarkime, plokštės pradės skilinėti, jas teks išlupti ir siųsti į Kiniją, kad pakeistų į geras? Kaip internetu perkamus batus?
Miesto valdžia ir rangovai tikina, kad Laisvės alėjos pirmojo etapo ir apskritai visos gatvės rekonstrukcija bus baigta laiku. Ir net anksčiau laiko – iki 2020 metų.
Tiesą sakant, pastaruoju metu kauniečiams Laisvės alėjos rekonstrukcija nėra pats įdomiausias, o jau įprasta rutina tapęs dalykas.
Dabar kauniečiai, kaip ir visa Lietuva, tarsi susiskirstę į dvi grupes maždaug pagal amžių. Vyresnieji prilipę prie televizorių. Ši grupė pasiskirsčiusi į du pogrupius. Vieni iš jų per televizorių žiūri muilo operas, nes daugiau nėra ką – nauji televizijų sezonai dar neprasidėjo, STT agentai atostogauja ir kyšininkaujančių politikų negaudo. Kita vertus, ir politikai atostogauja, kyšių neima. Tad nėra ką gaudyti. Nieko nepadarysi.
Kitas spoksotojų grupės pogrupis žiūrės olimpiadą Rio de Žaneire. Nes ten plauks Rūta Meilutytė ir mėtys kamuolį krepšininkai.
Ką veikia jaunieji kauniečiai? Pažiūrėkite į būrius jaunuolių, tarsi zombiai įbedusių akis į išmaniųjų telefonų ekranus ir tarsi be tikslo slampinėjančių. Taigi pokemonus gaudo!
Seni bambekliai linguoja praplikusias galvas, esą ištvirkęs jaunimas, beprasmiškai laiką švaisto.
Klysta senoliai – būtent pokemonai juos gaudančius jaunuolius atitraukė nuo kompiuterinio blogio, visokio smurto ir pornografijos ir paskatino susipažinti su savo gyvenamąja aplinka. Gal ne vienas jaunas kaunietis sužinojo, kad jo mieste yra Zoologijos sodas, Ąžuolynas ir Prisikėlimo bažnyčia, kai navigacija parodė ten pasislėpusius virtualius padarėlius.
Sekdami iš paskos pokemonams, jauni kauniečiai galbūt daugiau apsilankys bažnyčioje ar zooolgijos sode. Tik vargu ar ten matys kąžką daugiau, nei tuos virtualius baidykliukus.
