Pasieniečiai neaptiko nieko draudžiamo
Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Rokas Pukinskas BNS informavo, kad antradienio vakarą į Lietuvą įvažiavo maždaug 70 transporto priemonių kolona. Lengvaisiais automobiliais, mikroautobusais, motociklais keliauja apie 200 įvairaus amžiaus žmonių, dauguma jų – Vokietijos piliečiai.
Į Lietuvą žygio dalyviai įvažiavo per Panemunės pasienio kontrolės punktą. Žygio dalyvius remdamiesi anksčiau jo organizatorių viešojoje erdvėje paskelbta informacija pasieniečiai identifikavo pagal jų pilietybę, kirsdami sieną jie neišsiskyrė jokia ypatinga simbolika.
„Paprastai absoliuti dauguma keliaujančiųjų per šį punktą yra Lietuvos arba Rusijos piliečiai, o staiga pradeda važiuoti vokiečiai (...). Pasienio kontrolės metu žmogus pateikia dokumentus, yra patikrinamas, yra pažiūrima, ar jis nėra paieškomas ar nepageidaujamas, ir jeigu viskas gerai, palinkima gero kelio“, – aiškino R.Pukinskas.
Anot jo, tikrindami žygio dalyvius pasieniečiai neaptiko nieko draudžiamo ir visi vykstantieji buvo įleisti į Lietuvą.
Neslėpė siekio vykti į Zoknius
Savo interneto svetainėje žygio rengėjai aiškina pasisakantys už glaudesnius Vokietijos ir Rusijos ryšius.
„Vietoj sankcijų, karinių grėsmių ar net karo mes esame už abiejų šalių tautų pažintis ir bendradarbiavimą, kad būtų išsaugota taika, kaip pats didžiausias gėris“, – teigia jie.
Žygio organizatoriai skelbė Lietuvoje ketinantys aplankyti Šiaulius, Zoknių karinį aerodromą.
Pažeidimų protestuotojai nepadarė
Antradienį vakare Šiaulius pasiekę žygio dalyviai nakvynei apsistojo miesto viešbučiuose ir nakvynės namuose.
Dauguma žygeivių nakvynei pasirinko „Šiaulių“ viešbutį, kuriame gyvena ir NATO oro policijos misiją atliekantys kariškiai.
Kilnius tikslus deklaruojančio žygio dalyviai jokių kontaktų su vietine žiniasklaida neieškojo.
Ryte kaip ir buvo žadėję į automobilius sėdę žygeiviai patraukė į karinio aerodromo pašonėje esančius Zoknius.
Apie galimą protesto mitingą buvo pranešta NATO oro policijos bazę saugantiems kariškiams. Protestuotojų veiksmus stebėjo ir policijos patruliai.
Šis žygeivių kelionė buvo labiau panaši į turistinę išvyką nei į protesto mitingą. Karinio aerodromo pašonėje, šalia AB „Putokšnis“, sustoję žygeiviai nusifotografavo ir patraukė atgal.
Automobilių kolona iš Zoknių pajudėjo Lietuvos-Latvijos sienos link.
Rusijos bazės teisėtos, o NATO – ne
Dalis žygio dalyvių prie karinio aerodromo nevažiavo, o iš viešbučio iškart įlipo į autobusą ir lydimi vieno lengvojo automobilio patraukė Latvijos link.
Šiuo lengvuoju automobiliu važiavusi Vokietijos pilietė 55 metų Larisa Čikina sakė, kad į Vokietiją iš Kazachstano gyventi atvyko prieš 26 metus. “Šiuo žygiu mes norime pasakyti, kad Rusija nėra koks nors monstras – mes visi norime taikos“.
Gerai nusiteikusi žygeivė sakė, kad vykdami prie NATO bazės žygeiviai norėjo pasakyti: „Mes prieš NATO bazes Europos žemėje“.
Paklausta, ar protesto mitingai buvo rengiami ir Kaliningrado srityje prie ten esančių Rusijos karinių bazių, L.Čikina nustebo. „Bet ten jos yra teisėtai, ten – Rusijos teritorija“, – žurnalistui atkirto žygeivė.
Kai žurnalistas žygeivei pareiškė, kad NATO oro policijos misija Lietuvoje veikia tai pat teisėtai, moteris nuskubėjo į automobilį su austriškais valstybiniais numeriais ir sugrįžusi atšovė: “Mano kolegos vokiečiai nenori, kad jų tėvynainiai čia tarnautų“.
Politologas žygio nesureikšmino
Politologas Antanas Kulakauskas BNS sakė, kad tokių nuostatų laikosi nemažai vokiečių, bet jų nėra dauguma.
„Vokietijoje šita linija nėra vyraujanti, bet pakankamai stipri, ir taip mano ne tik atvykusių iš Rusijos ar Kazachstano palikuonys, bet ir vokiečiai, buvo ir Gerhardas Schroederis (buvęs Vokietijos kancleris), be to, ir Vokietijoje, ir Prancūzijoje, ir kitur verslui kainuoja sankcijos. Logiškai paaiškinti nesunku, kodėl yra prisidedančių, tai labai sena linija“, – teigė jis.
Jo manymu, tokie renginiai nėra labai reikšmingi.
„Esminės reikšmės, žinoma, tai neturi, tačiau, kaip ir bet kokios demonstracijos, sujudina ir vieną, ir kitą pusę. Dominuojanti linija Lietuvoje tokiam žygiui yra priešiška, bet vokiečiams, kurie organizuoja, Lietuvos pozicija nėra labai svarbi“, – sakė politologas.
