„Galiu pasakyti – šiandien buvo įtraukta dėl to, kad į visas
pastabas ir pasiūlymus po praeito karto buvo atsižvelgta, kai kam
buvo pritarta, kai kam gal ir nebuvo pritarta, bet jokių papildomų
pasiūlymų, pastabų nebuvo gauta, dėl to šiandien buvo įtraukta
į darbotvarkę“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė premjeras.
Liepos pradžioje šis klausimas iš Vyriausybės posėdžio
darbotvarkės buvo išbrauktas po to, kai premjeras pareiškė, kad
pataisos dar nesuderintos, ir pastebėjo, jog posėdžio išvakarėse
išgirdo „labai griežtą ir pamokantį“ arkivyskupo pamokslą.
Iš anksto skelbtoje ketvirtadienį posėdžio darbotvarkėje šio
klausimo nebuvo, tačiau klausimui posėdžio režimu nutarta pritarti
po to, kai jis buvo apsvarstytas viešai netransliuojamame
Vyriausybės pasitarime.
„Niekas neatsitiko staiga, tik aš praeitą sykį buvau
nustebęs, kad viešojoje erdvėje buvo pasirodę pranešimų, kad
staiga buvo išimta iš darbotvarkės. Aš noriu pasakyti, kad po tam
tikrų kaltinimų Vyriausybei, kad ji yra nesilaikiusi procedūrų
traukiant tam tikrus įstatymų projektus, Vyriausybės nutarimus į
darbotvarkę, aš dabar laikausi labai griežtai ir principingai, ir
jeigu yra gauta kokių nors pastabų (...), ir jeigu tos pastabos ir
pasiūlymai nebūna apsvarstyti, aš į darbotvarkę neleidžiu
įtraukti“, – aiškino jis.
Vyriausybė ketvirtadienį pritarė Teisingumo ministerijos
patobulintoms Civilinio kodekso ir kitų susijusių įstatymų
pataisoms, kuriomis įteisinama vyro ir moters partnerystė.
Pasak Teisingumo ministerijos pranešimo, pagal siūlomas pataisas
partneriais galėtų tapti pilnamečiai vyras ir moteris, kurie nėra
giminaičiai, nėra tarpusavyje sudarę santuokos bei nėra kitų
asmenų partneriai. Teikiamais projektais siūloma įtvirtinti
partnerystę pagal įstatymą, tai yra, kai pats bendras vyro ir
moters gyvenimas kuriant šeiminius santykius neįregistravus
santuokos sukelia teisinių pasekmių, nereikalaujant specialių
formalumų.
Siekdami partnerystės faktą panaudoti prieš trečiuosius
asmenis, partneriai turės pasirašyti ir notarui tvirtinti pateikti
bendrą pareiškimą dėl partnerystės. Duomenys pagal tokį
pareiškimą būtų įrašomi gyventojų registre. Registruotų
partnerių kilmės iš tėvo pusės nustatymas, tėvystės
pripažinimas ir nuginčijimas būtų grindžiamas iš esmės
analogiškais principais kaip ir susituokusių tėvų vaikų
tėvystė. Be to, palikėją pergyvenęs registruotoje partnerystėje
esantis partneris galėtų paveldėti pagal įstatymą arba su pirmos
ar antros eilės įpėdiniais.
„Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, kur
nėra įtvirtinta partnerystė tarp vyro ir moters. Šiandien
Vyriausybė žengė labai svarbų žingsnį, kuris leis užtikrinti
deramą dešimčių tūkstančių porų ir jų vaikų teisių bei
interesų apsaugą. Tikiuosi, kad ir Seimas paseks Vyriausybės
pavyzdžiu priimdamas Lietuvos žmonėms reikalingas pataisas“, –
pranešime cituojamas teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Pasak ministerijos, šios pataisos leistų labiau apsaugoti ne
santuokoje gimusių nepilnamečių vaikų ir silpnesnio partnerio
interesus ir teises: išspręstų tokias praktines problemas kaip
disponavimas partnerių bendru turtu, partnerių vaikų kilmės
nustatymas, partnerių tarpusavio išlaikymas, paveldėjimas po vieno
iš partnerių mirties.
Įstatymo projekte siūloma nustatyti bendrą taisyklę, kad
turtas, partnerystės metu įgytas abiejų partnerių ar vieno jų
vardu, yra laikomas bendrąja daline partnerių nuosavybe, išskyrus
partnerių asmeninį turtą. Taip pat siūloma įtvirtinti nuostatą,
kad partnerių dalys jų bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra lygios,
kol nėra įrodyta kitaip. Notarine sutartimi būtų galima susitarti,
kad turto teisinis režimas būtų kitoks nei numatyta įstatyme.
Teisingumo ministerija anksčiau buvo parengusi ir teikė Seimui
Partnerystės įstatymo projektą, tačiau parlamentas jį pernai
rudenį atmetė.
Prieš partnerystę pasisakę Seimo nariai tvirtino, kad
įteisinus vyro ir moters partnerystę bus sumenkinta šeimos
reikšmė, nuogąstavo, jog partnerystės įteisinimas taps pagrindu
tokio teisinio statuso siekti ir homoseksualioms poroms. Partnerystės
įteisinimą palaikę parlamentarai sakė, kad bendras gyvenimas kartu
be santuokos yra plačiai paplitęs reiškinys ir tokių santykių
įteisinimas atspindėtų realią situaciją.
Partnerystė kaip bendras gyvenimas kartu neįregistravus
santuokos numatyta 2001 metais įsigaliojusiame Civiliniame kodekse,
tačiau realiai institutas neveikia, nes iki šiol nebuvo parengtas
specialus įstatymas. Seimas yra pradėjęs nagrinėti grupės
parlamentarų siūlymą iš Civilinio kodekso iš viso braukti
partnerystės galimybę.
Seime keli liberalai ir socialdemokratai yra įregistravę kitą
įstatymo projektą, kuris leistų tiek skirtingos, tiek tos pačios
lyties asmenų partnerystę, tačiau jis iki šiol nėra pasiekęs
plenarinio posėdžio salės.