Tačiau bent kol kas viešųjų ryšių kovą laimėjo prezidentė.
Ką po D.Grybauskaitės veto Darbo kodeksui, papildytam nuo profsąjungų ir viešosios erdvės kritikos nukopijuotomis pataisomis, turėtų daryti tvirta Seimo dauguma, kuri iš tiesų yra įsitikinusi, kad netgi po visų tarpusavio rietenų priėmė išties reikalingą ir svarbų valstybei įstatymą, kurio visi ir turi laikytis?
Elementaru – ramiai sulaukti Seimo rudens sesijos ir jau per pirmą posėdį išmesti prezidentės veto su visomis pataisomis per langą.
Tačiau D.Grybauskaitės apskaičiavimas, kad po jos veto iš karto susvyruos ne tik visa valdančioji dauguma, bet ir svarbiausi joje socialdemokratai, išsipildė visu šimtu procentų.
Blaškymosi viršūnę regėjome vakar Vyriausybėje, kur premjeras staiga surengė specialias derybas su po prezidentiniu stogu besipučiančiomis profsąjungomis.
Bene svarbiausias tų derybų rezultatas – A.Butkevičiaus pasiūlymas pasirašyti kažkokį specialų dokumentą, kad Seimas nė per milimetrą nenukryps nuo tų susitarimų, kurie bus sudaryti su profsąjungomis Vyriausybėje.
O tie susitarimai, kaip pamažu aiškėja, – iš esmės pritarimas D.Grybauskaitės veto ir profsąjungų reikalavimams, balsavimus Seime verčiantiems grynu formalumu.
Taigi naujasis Darbo kodeksas bus priimtas. Koks? Toks, koks grynai viešųjų ryšių požiūriu reikalingas prezidentei. O tai, ką apie jį didžiuodamasi bandys sakyti Vyriausybė, ne taip ir svarbu.
