Juokai juokais, bet jau išties darosi neramu – mūsų visuomenė nepratusi prie tokios gūdžios tylos apie dar visai neseniai kasdien kone visose žiniasklaidos priemonėse besimakalavusį, skaidriausio teisuolio tonu pamokslavusį ir neabejotinai kėdes į aukščiausius valstybės postus jau besimatavusį politiką. Juolab keista toji tyla dėl aplinkybės, kad tasai politikas, kaip įtariama, paėmė rekordiškai didelį kyšį.
Čia, žiūrėk, tik kažkas kokią antį paleidžia, tik kokį gandelį paskleidžia, tik riebią antraštę beveik be teksto ir su klaustuku parašo – ir jau dūzgia, skalambija ir rėkia visi pašaliai ištisas savaites, mėtomos replikos, kuriamos teorijos, kurpiami scenarijai ir piešiamos vizijos. Na o dabar apie Eligijų Masiulį kas?
Ogi tik šiurpinanti tyla... Nėra Masiulio – nei matyt, nei girdėt, nei paskaityt... Vaje, tikiuosi jam viskas gerai?
Kai tarnybos pričiupo Masiulį su tuo nelemtu kyšiu, kai pareigūnai rimtais veidais prakalbo apie jo kaltę liudijančius telefoninius pokalbius su kitu įtariamuoju, visuomenė sulaikė kvapą – na dabar tai bus įdomu! Daugelis turbūt ir meilės romanus, skaitomus prieš miegą, atidėjo į šalį, pasirengę vakariniams skaitiniams pasirinkti Masiulio ir kitų įtariamųjų toje didžiulio kyšio byloje telefoninių pokalbių išklotines, kurios neabejotinai greitai bus paviešintos žiniasklaidos priemonėse.
Juk tokia praktika jau yra – buvo įdomu paskaitinėti ir aplinkos ministro pokalbius su Druskininkų meru. Kad ir nieko ten konkretaus, bet, įjungus vaizduotę, pasitelkus kai kurių politikų ir šiaip veikėjų lakios vaizduotės padiktuotas tų pokalbių interpretacijas, galima iš bėdos prieš miegą pasiskaityti.
Beje, viltis sulaukti Masiulio ir jo likimo draugų pokalbių išklotinių nebuvo tuščia – garbūs visuomenės žmonės subliuškusios Vijūnėlės dvaro istorijos atveju sveikino iniciatyvą viešinti politikų pokalbius ir taip leisti visuomenei pačiai įsitikinti politikų skaidrumu. Antraštės rėkė: paviešinti politikų pokalbiai – nauda visuomenei!
Net pati Respublikos Prezidentė gynė visuomenės teisę sužinoti tiesą štai tokio neteisėto telefoninių pokalbių viešinimo būdu ir pati griežtai komentavo situaciją remdamasi tais neteisėtai paviešintais pokalbiais. „Viešai paskelbti pokalbių įrašai dėl vadinamajam Vijūnėlės dvarui Druskininkuose palankaus sprendimo derinimo pasėjo dar didesnes abejones dėl aplinkos ministro veiklos“, – citavo žiniasklaida prezidentės atstovę spaudai Daivą Ulbinaitę, dėl kurios pačios nepaviešintų pokalbių byloje dėl valstybės paslapčių atskleidimo visuomenė taip pat jautėsi labai nuvilta ir giliai sielvartavo.
Bet štai su didžiuliu kyšiu įkliuvo liberalas Eligijus Masiulis ir tie visi garbūs žmonės kažkodėl nutilo...
Prezidentės žodžio nuščiuvusi tauta laukė net savaitę. Sulaukė pagaliau, bet netikėtai labai švelnaus.
Anksčiau garsiai reiškęsis ir visuomenės teisę žinoti savo stambiu stotu gynęs, iki raudonumo įkaitusiu veidu už politikų besąlygišką atsivėrimą visuomenei kryžiumi gulęs ir kartojęs, kad politikų privatumo ribos yra siauresnės nei paprasto žmogaus, kad politikams taikomi kitokie teisės į privatumą reikalavimai nei privatiems asmenims, Teisės ir teisėtvarkos komisijos narys liberalas Vitalijus Gailius netikėtai prarado žadą. Ir vis dar nepareikalauja pateikti visuomenei savojo Masiulio pokalbių išklotinių, kurios tautiečiams neabejotinai būtų kur kas įdomesnės net už gerą detektyvą.
Tikrai jau ten tie vyrai ne apie meilę kalbėjosi, o dar tie pinigai, rasti židinyje, žadina vaizduotę... Manau, kad ir Masiulio leksika tikrai būtų verta visuotinio aptarimo kelias savaites visoje žiniasklaidoje.
Netgi konstitucinės teisės žinovas V.Sinkevičius sakė, jog Konstitucinio Teismo nutarime yra suformuluota, kad, jei yra įtarimų dėl netinkamo viešojo asmens elgesio, jo privatumo ribos yra kur kas siauresnės nei eilinio žmogaus ir jis negali tikėtis analogiškos privatumo apsaugos. Tai kodėl nuo visuomenės taip saugomas Masiulio privatumas?
Kodėl šiam politikui taikomi tokie pat teisės į privatumą reikalavimai kaip privatiems asmenims? Kodėl niekas dabar nesirūpina visuomenės nauda, t.y. kad būtų paviešinti Masiulio pokalbiai? Juk mums, rinkėjams, įdomu, ar politiko bendravimas su verslu atitinka mūsų interesus, ar ne?
Dar labai keista, kad ir Gabrielius Landsbergis nereiškia garsiai savo susirūpinimo ir pasipiktinimo apie brolių liberalų skandalą ir Masiulį. Laikas nuo laiko skambiais proginiais sušukimais apie savo egzistavimą visuomenei vis primenantis pagrindinis šalies anūkas irgi paskendo įtartinoje tyloje šiuo klausimu... Tikiuosi, jam irgi viskas gerai? Kiek daug įdomių pasiskaitymų, pasikalbėjimų ir apkalbėjimų atima iš visuomenės tie dvigubi standartai, ar ne?
Bet, kaip sakoma, gamta nemėgsta tuštumos. Arba dar vienas geras posakis šiam atvejui – pleištas pleištu išmušamas. Prie ko čia tos patarlės, paklausite. Mūsų dienų aktualijomis kalbant, kai nori pastumti į užmarštį vieną skandalą, sukeli ar sukuri naują ar nors šiaip kokį burbulą išputi. Arba tiesiog rėkauji bet ką, drumsti vandenį, žadi sensacijas arba net pasaulio pabaigą. Viskas priklauso nuo tikslo. O kai tikslas – ateiti į valdžią... Ką čia jau ir bepridursi.
Ne tik senovės romėnai troško reginių. Žmonės visais laikais mėgo bėgti paskui naują cirką. Nesvarbu, kad daug ir garsiai reklamuotas reginys vėliau pasirodys besąs tik pigi papliauška. Svarbu, kad minios susidomėjimas nukryps nuo objekto, kuriam dėmesys nepageidautinas.
Tas įslaptintas objektas šiandien – Eligijus Masiulis ir liberalų skandalas. Nors akivaizdžiai kai kas džiūgauja, kad jaunesnieji broliai liberalai taip ir neužaugo, nepralenkė ir to padaryti jau turbūt nelabai turi šansų, bet juk negalima leisti jiems numirti, jie dar gali būti naudingi. Tad ir mėginama jaunesniuosius brolius gelbėti, kad jie nenueitų užmarštin, o kai reikės bus galima pareikalauti paslaugos už paslaugą, ar ne?
Kad miniai pramogų nepritrūktų, dabar pučiamas burbulas iš premjero savo lėšomis pirktų bilietų į olimpiadą. Vyksta į olimpiadą – labai blogai, viešųjų ryšių akcija.
Nevyktų – būtų labai blogai, tai reikštų mūsų sportininkų negerbimą. Pirko bilietus pats – blogai, matyt, demonstruoja valstybės pinigų taupymą specialiai, Prezidentė tai vyko ne už savus. Vyktų už valstybės pinigus – oi kaip būtų blogai, juk švaistytų mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigus. O iš tiesų, tai kur čia yra problema? Turbūt tik galvose tų, kurie tuos burbulus pučia.
Bet kaip bebūtų – svarbiausia, kad nenuobodu, yra apie ką pakalbėti, padiskutuoti, paskaityti ir pasipiktinti. Yra kur nukreipti dėmesį nuo pradingusio Masiulio ir kruopščiai slepiamo liberalų skandalo.
Bet man asmeniškai būtų įdomiau skaityti Eligijaus Masiulio telefoninių pokalbių išklotines. O jums?
Ernesta Apanavičiūtė – Šalčė yra LSDP Klaipėdos skyriaus tarybos narė
