Karvių, avių ir ožkų sūriai greit tirpo nuo prekystalių, nors brangiausių kainos siekė ir 22 eurus už kilogramą.
„Per dešimtmetį smarkiai padaugėjo smulkių ūkininkų, kurie puoselėja lietuviškas sūrininkystės tradicijas ir perima prancūziškas, itališkas. Valgytojų skonis taip pat tobulėja, todėl jie vertina ir moka išsirinkti skaniausius įvairių rūšių sūrius – šviežius, minkštus, kietus. Fermentinius ir varškės. Žmones domina ir profesionalios degustacijos. Specialistų patarimai, kaip ir su kokiais sūriais geriausiai tinka kava, vynas, alus“, -- sakė renginio organizatorius, pats sūrininkas Audrius Jokubauskas.
Suaugę ir maži smaližiai galėjo paragauti net ledų ir iš avių pieno.
Geriausiu ožkų sūriu pripažintas Varėnos rajono sūrininkės Vaidos Genienės „Gelmė“. Taip pat iš pačių auginamų avių pieno molėtiškių Giedriaus ir Birutės Prakapavičių „Urkis“ geriausiai įvertintas šioje grupėje, o varėniškių sūrinei „Varinis puodas“ pavyko išspausti skaniausią sūrį „Viržinis“ iš karvių pieno.
Žiūrovų akivaizdoje tarptautinė komisija ragavo šešis sūrius ir iš jų išrinko Grand Prix vertą, pažymėtą 19-ą numerį. Tai taip pat Prakapavičių kūrinį – „Ūta“ iš avių pieno.
„Mes nuo 1998 metų auginome avis ir ožkas tik mėsai. Bet labai mėgstame sūrį. Nelengva buvo rasti nusipirkti tokio, kuris mums skanus. Todėl patys pabandėme pasidaryti sau, o prieš ketverius metus pasiūlėme ir kitiems. Kiekvieną savaitę vieną dieną su savo sūriais vykstame į turgų Vilniuje, o kitą – Kaune. Apie 98 procentai pirkėjų nuolatiniai. Turbūt jiems tikrai patinka mūsų sūriai. Ypač „Ūta“. Žiemą asortimentas sumažėja, o vasarą – per dešimt pavadinimų siūlome. Melžiame 220 avių ir 130 ožkų“, -- sakė ekologiškos pieninės šeimininkė B.Prakapavičienė.
Visi sūrininkai tikino, kad net nevargtų augintų karvių, avių, ožkų, jei patys negamintų ir neparduotų sūrių. Todėl dėl pieno supirkimo kainų jie nesinervina.
Vidutiniškai 10 kilogramų sūrio išspaudžia iš 100-120 litrų pieno. Bet ilgokai tenka palaukti, kol fermentiniai sūriai subręsta – po 5, 8, 12 mėnesių ar net 24. Prie Žilinų (Varėnos r.) įsikūrusi Laima Stankeviča augina penkias kar ves, bet nei vieno lašo pieno neparduoda -- net ir kaimynui, nes jo nelieka. Jai pritarė ir iš to paties rajono Kabelių kaimo atvykusi Dalia Baranauskienė.
Vilkaviškio rajone šeimos ūkį įkūrę Beata ir Vilmantas Navickai dar tik antrą sezoną sūrius gamina ne vien sau, bet ir pardavimui. Ir jau neblogai sekasi.
Iš Stipruolių kaimo (Panevėžio r.) atsivežė įvairiausių varškės sūrių iš rauginto ir saldaus karvių pieno prispaudusi Vilma Skaržauskaitė. Pardavinėti sūrius jai padeda mama, o pasirūpinti pašaro dešimčiai melžiamų karvių – vyro pareiga. Sūrių valgytojų eilės nusidriekė ir prie sūrininkų, atvykusių iš Latvijos ir Lenkijos prekystalių. O vienas pirkėjas garsiai stebėjosi „Kaip čia, Dzūkijoje ne grybus, o sūrius renka“.
