Perlines vestuves, taigi 30 metų bendro gyvenimo sukaktį pažymėjo poetai Tautvyda Marcinkevičiūtė ir Gintaras Patackas.
O šviežiai žiedus sumainė buvęs Kauno miesto tarybos narys, iki gyvos galvos nuteisto šešėlinio pasaulio „pažibos“ sūnus Enrikas Daktaras ir jo išrinktoji.
Kaip ir tėtušis, irgi velnių priėdęs, teistas, sėdėjęs kalėjime. Ne mums jį teisti, aišku. Vyrukas gal pasimokė iš tėvo ir savo paties klystkelių, tapo doru piliečiu, kuris vedęs pagerins demografinę situaciją ir bus vienas lietuvių tautos gelbėtojų nuo išnykimo.
Iš pažiūros atrodytų šventvagiška lyginti kilnų dvasios maitintoją poetą su ne itin baltos reputacijos tipu. Tačiau Kauno bohemos liūtu vadinamas poetas dėl to neturėtų įsižeisti – savo eilėraščiuose jis dar ne tokių palyginimų yra pateikęs.
Šie du vestustuviniai įvykiai tarsi atgaivino jau primirštus stereotipus apie Kauną, kaip dviejų prieštarų, mūzų ir mafijos miestą viename.
Iš tiesų beveik neliko jokios Kauno mafijos. Net ir vagysčių, didelio masto, pagimdžiusių dar vieną stereotipą – atseit, aptverk Kauną spygliuota tvora, visi žinot7 už ką sėdi.
Virte verda gatvių ir kelių tvarkymo darbai, mieste pildna dėl to atsiprašinėjančių skelbimų. Valdiški ir ES pinigai tiesiog mėtosi ant asfalto, atrodo, suajomis griebk.
Tačiau neteko girdėti, kad kiltų skandalas dėl „išplautų“ pinigų, skirtų miesto infrastruktūros darbams.
Anksčiau būdavo – jei tvarkoma svarbi miesto gatvė, žiūrėk, patyliukais keliukas prie kurio nors mero ar vicemero, stambaus valdininko namų išasfaltuojamas. O po kurio laiko, vėl žiūrėk, STT į tūlo valdininko ar miesto politiko kabinetą pasibeldžia – ėgi, trūksta vieno kito milijono, už kuriuos anie atsakingi!
O dabar – ir Laisvės alėjos rekonstrukcija vyksta, ir duobės gatvėse baigiamos užlyginti, ir stadiono, mokslo centro statybos planuojamos – o apie milijonų vagystes – nė garso.
Juk tokiems projektams, jeigu paskaičiavus, skiriama ne dešimtys, o šimtai milijonų eurų. Tad dingus vienai kitai dešimčiai milijonų, iš esmės net ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) gal nepastebėtų. Pagunda tikrai didelė.
Bet STT jau senokai nesibeldė į Kauno valdininkų ir politikų duris. Tiesa, pavasarį buvo apsilankę pas Rimantą Mikaitį, bet ne dėl su Kaunu susijusių reikalų.
Matyt, agentai neturi laiko po Kauno gatves ir valdininkų šniukštinėti, nes neatsigauna, persivalgę „Judex“ koldūnų.
Versijų, kodėl verdant viešiesiems darbams nebekyla pinigų plovimo skandalų, yra visokių.
Viena, nors ir sunkiai įtikėtina, yra tokia : meras Visvaldas Matijošaitis Kaune uždraudė vagystes. Kaip kažkada savo įmonėje.
Tai, žinoma, žiauru, toks draudimas kerta per tautinį mentalitetą. Bet žiaurių stebuklų juk kartais reikia.
