Dvi dienas uostamiestyje šurmuliavęs tarptautinis kalvystės pleneras „Keturi vėjai“ – jubiliejinis, surengtas jau dešimtąjį kartą. Jame dalyvavo apie trisdešimt meistrų iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos, Čekijos, Rusijos, Danijos bei Kanados.
Kai šeštadienį pradėjo krapnoti lietus, plenero dalyviai nenukabino nosies – kantriai kurstė savo žaizdrus, išmėgino jėgas įvairiose kalvystės amato rungtyse, žiūrovus kvietė dalyvauti švietėjiškose programose, o scenoje vyko smagūs koncertai.
Vienas kalvis, sunkiu kūju trinktelėjęs į priekalą, ištarė: „Tegul lyja, svarbu, kad ne akmenimis“. Po tokių jo žodžių lietus kurį laiką nustojo merkti rusenančius žaizdrus.
Meistrai nukaltomis plunksnomis papuošė savo bendrą kūrinį „Kalvystės mūza“– skulptūrą, simbolizuojančią kalvių amato angelą sargą. Kiekviena metalinė plunksna – vis kitokia. Jose įžvelgiama baltų mitologijos ženklų, augalinių motyvų, tvirtybės ir meilės simbolių.
Šiandien po pietų daugiau kaip šimtą kilogramų sverianti skulptūra Šiaurės rage buvo užkelta ant kolonos su priekalo formos postamentu. Tai – laikinoji „Kalvystės mūzos“ vieta.
Lietuvos kalvių sąjungos pirmininkas Linas Leščiauskas prasitarė, jog seminaro dalyviai pritaria plenero organizatorių minčiai „Kalvystės mūzą“ padovanoti Klaipėdos miesto savivaldybei.
„Tada šis kūrinys visam laikui būtų įkurdintas kokiame nors uostamiesčio skvere. Prieš tai kalvių angelo skulptūrą dar dailinsime, cinkuosime, kad ji būtų gražesnė, atsparesnė pajūrio drėgmei“, – kalbėjo L.Leščiauskas.
Kalvystei neabejingas Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas palankiai žvelgia į plenerų dalyvių iniciatyvas, jų darbus. Kai kurie kalvių dirbiniai jau papuošė miesto skverus ir kitas miestiečių ir turistų lankomas viešąsias erdves.
L.Leščiauskas pastebi, kad žmonės domisi atgijančiais senaisiais amatais: „Čekijoje kalvių festivaliai vyksta daugiau kaip trisdešimt metų, juose dalyvauja tūkstančius dalyvių iš viso pasaulio, o žiūrovų būna tiek, kiek per didžiausias šventes Klaipėdoje“.
Kalviai žadėjo kitą vasarą vėl susirinkti pajūryje ir dar labiau nustebinti žiūrovus. Pasak jų, tradiciniai kalvystės plenerai irgi gali būti įdomūs kaip Jūros dienos arba Pilies džiazo festivalio renginiai, sutraukti minias smalsuolių.