Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui
organizuoti (LAMA BPO) antradienį informavo, kad šiame etape
sutartis su universitetais ir kolegijomis pasirašė 1972 stojantieji.
Kvietimus studijuoti buvo gavęs 2951 stojantysis.
Universitetuose sutartis sudarė 780 asmenų, kolegijose – 1092.
Sutartis studijuoti valstybės finansuojamose ir su studijų
stipendijomis studijų vietose pasirašė 659 asmenys, tuo metu
sutartis dėl studijų savo lėšomis – 1313.
Papildomo bendrojo priėmimo metu aukštosiose mokyklose vyko ir
priėmimas į valstybės tikslinio finansavimo vietas. Papildomai
sudarytos 83 tikslinio finansavimo sutartys.
Per pagrindinį priėmimą sutartis su aukštosiomis mokyklomis
pasirašė beveik 22 tūkst. studentų, iš jų per 13 tūkst.
studijuos valstybės lėšomis. Tikslinio finansavimo sutartis per
pagrindinį priėmimą pasirašė per 300 būsimų pirmakursių.
Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė sako, kad
sprendimas šiais metais padidinti valstybės finansuojamų vietų
informatikams pasiteisino, tuo metu siekis pritraukti studentų į
pedagogikos mokslus per tikslinį finansavimą įgyvendintas ne iki
galo.
„50 proc. vietų skaičiaus padidinimas IT specialistų
studijoms tikrai pasiteisino, ypač universitetuose, kur buvo numatyta
apie 1050 vietų ir nepanaudotos liko tik šešios vietos. Tai rodo,
kad universitetai pasiruošę, ir atgarsis tikrai buvo nuėjęs iki
mūsų abiturientų, jie rinkosi IT specialistų vietas. Truputėlį
sunkiau sekėsi kolegijoms (...), iš skirtų 300 fizinių mokslų
vietų nepanaudotos 72, bet čia apibendrintas fizinių mokslų vietų
skaičius, tai tik vėliau galėsime pasakyti, kiek liko IT vietų“,
– BNS aškino ministrė.
Anot jos, iš 27 tikslinio finansavimo vietų informatikams
panaudotos 23.
Tuo metu iš 130 tikslinio finansavimo vietų būsimiems
pedagogams panaudotos 89, teigia ministrė.
„Valstybės finansuojamų vietų pedagogams neliko laisvų, bet
su tiksliniu (...) likutis yra. Mes dar nematome, kaip pasiskirstė
priėmimas į fizikos, chemijos mokytojų specialybes, bet matyti, kad
labai gerai rinkosi ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo
pedagogiką ir socialinės pedagogikos studijas. Aš manau, kad tai
valstybės politikos atgarsis – įvestas privalomas priešmokyklinis
ugdymas, visur kalbėjome, kad jis prasideda ir kad trūksta
specialistų“, – dėstė A.Pitrėnienė.