Iškilmės – ant Urbo kalno
Pasaulyje seniai pažymima tarptautinė Švyturių diena Lietuvoje bus paminėta ketvirtąjį kartą. Pagal susisklosčiusią tradiciją tą dieną įdomiausi, net nuošaliau stovintys senieji švyturiai sulaukia svečių, jų papėdėje rengiamos įvairios atrakcijos. Šįkart pasirinktas Nidoje ant Urbo kalno iškilęs švyturys.
Anksčiau žmonės galėjo aplankyti Klaipėdos ir Šventosios švyturius. Jie ne tik apžiūrėjo šiuos laivams vis dar žybsinčius hidrografinius objektus, bet ir šalia jų smagiai praleido laisvalaikį. Švyturių papėdėje grojo pučiamųjų orkestrai, vyko viktorinos, kitokie nuotaikingi renginiai.
„Džiaugiuosi žmonėms atsiveriančia galimybe geriau pažinti Nidos švyturį. Per šventę alpinistai įkops į 79 metrus virš jūros lygio iškilusį jo bokštą ir ten išskleis įspūdingo dydžio trispalvę“, – pasakojo renginio „Pasaulinė švyturių diena 2016“ sumanytotojas ir organizatorius palangiškis farologas Aidas Jurkštas.
Prisijungs radijo mėgėjai
Šeštadienį 12 val. Nidos centre prasidėsančios Švyturių dienos rengėjai žada įdomią ir turiningą programą – pasirodys muzikantai, žiūrovai protų mūšiuose galės varžytis dėl įvairių prizų, įsigyti marinistinių suvenyrų, veiks paroda, bus pristatomi naujausi leidiniai apie Lietuvos švyturius.
Lietuvos saugios laivybos administracijos, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir Neringos savivaldybės globojamame renginyje dalyvaus radijo mėgų draugijos nariai. Jie mėgins užmegzti radijo ryšį su kolegomis trumpabangininkais visame pasaulyje, kurie tą dieną irgi bus susitelkę kituose švyturiuose.
Vandenų apsuptame Kuršių nerijos pusiasalyje stūkso dar keli švyturiai. Vienas jų, pastatytas mariose šalia Pervalkos, rodo kelią vietiniams žvejams. Kitas ne itin išvaizdus metalo konstrukcijų švyturys Juodkrantės sengirėje iškilo sovietmečiu. Jis savo spindulius skleidžia Baltijos jūroje plaukiojantiems laivams.
Dėl Juodkrantės švyturio pastaruoju metu užvirė karštos diskusijos. Neringiškiams atrodo, kad medžių užgožtas, turistų ir poilsiautojų beveik nedominantis statinys praradęs praktinę reikšmę – riogso ant kalno niekam nereikalingas. Tarpukariu čia stovėjo poilsiautojų lankoma graži pavėsinė.
Juodkrantei nebereikia švyturio ?
Kitaip galvoja jachtų ir kitų pramoginių laivelių savininkai, kuriems švyturiai – ne vien tiktai orientyras. Pasak jų, visi šiais laikais dar mirksintys senieji švyturiai yra reikšmingi ir saugotini kaip jūreivystės kultūros, istorijos ir architektūros paveldo objektai.
Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos vadovė Aušra Feser tikisi, kad sutelkus jėgas pavyks rasti tinkamiausią sprendimas: „Neraginame griauti švyturio Juodkrantėje. Ant kalno vietos užtektų ir jam, ir tai buvusiai gražiai istorinei pavėsinei, kurią norėtume atstatyti“.
KNNP aplinkosaugininkai dar nieko nenusprendė. A.Feser prašo Lietuvos saugios laivybos administracijos specialistų įsijungti į diskusiją, ar Juodkrantės ir kiti senieji švyturiai dar reikalingi jūrininkams, priekrantės žvejams.
* * *
Pernai Švyturių diena iškilmingai paminėta 46 pasaulio šalyse. Farologijos (mokslo apie švyturius) entuziastai iš viso pagerbė 507 švyturius. Pagrindinis tokių akcijų tikslas – informuoti visuomenę apie istorinius objektus, atkreipti dėmesį į jų techninę būklę, priežiūros problemas, skleisti jūrinę dvasią.
Tai ir švyturių prižiūrėtojų profesinė šventė, kurios šaknys sieka 1789 metus. Būtent tada JAV Kongresas priėmė įstatymą „Dėl švyturių priežiūros ir išlaikymo“. Ji pasirašė pirmasis JAV prezidentas G.Vašingtonas.