„Apie pritarimą E.Daktaro statybų užmojams sužinojome visiškai atsitiktinai, perskaitę savivaldybės puslapį internete. Juos palaiminę valdininkai mums apie tai nieko nepranešė“, – piktinosi nedidelės Algirdo gatvės dvidešimties gyventojų, nepritariančių statybos planams, atstovas Kęstutis Šarkauskas.
„Revilės“ planuojamas statinys prestižinėje Kauno vietoje iš tikrųjų prilygsta penkiems aukštams – cokoliniame aukšte, kuris atitinka pirmą aukštą, bus įrengti garažai.
Kituose keturiuose aukštuose ketinama įrengti dvidešimt butų, o bendras numatomo pastato plotas – beveik 2 tūkst. kvadratinių metrų.
Žmonės stebėjosi, kaip galėjo būti uždegta žalia šviesa tokiam daugiabučiui šalia dviejų aukštų būstų, – naujas statinys užstotų saulę artimiausiems namams, automobiliais būtų užgrūsta ne tik Algirdo, bet ir kitos siauros aplinkinės gatvės.
Pakeitė naudojimo būdą
Bendrovės „Revilė“ akcininko E.Daktaro sumanymams vos 12 arų sklype statyti daugiau nei 15 metrų aukščio, 29 metrų ilgio ir 17 metrų pločio pastatą vietos valdžia nusilenkia jau antrą kartą.
2014 metų spalį įmonei įsigijus šią valdą, po dviejų mėnesių tuometis Kauno savivaldybės administracijos direktorius Remigijus Skilandis atskiru įsakymu pasirūpino, kad „Revilės“ sklypo duomenyse neliktų įrašo „mažaaukščių statybos“.
Vietoj jo atsirado įrašas „daugiabučių teritorijos“. Taip R.Skilandis, Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Meilė Nistelytė ir kiti valdininkai pasistengė, kad E.Daktaras su savo aplinkos žmonėmis galėtų statyti šioje teritorijoje aukštesnius nei trijų aukštų namus.
Gyventojams teisme siekiant panaikinti minėtą R.Skilandžio įsakymą ir užkirsti kelią statyboms, 2015 metų gruodį „Revilė“ kreipėsi į savivaldybę prašydama pritarti jos projektiniams pasiūlymams.
Iš pradžių valdininkai nesutiko tenkinti šio prašymo, kol nesibaigė teismo procesas dėl sklypo naudojimo būdo panaikinimo, tačiau vėliau pakeitė savo nuomonę – pasiūlymams Urbanistikos ir architektūros skyriuje buvo pritarta.
Neturėjo kitos išeities?
Dabartinis savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas „Lietuvos rytui“ aiškino, jog pritarti „Revilės“ projektiniams pasiūlymams įpareigojo Kauno apygardos administracinis teismas, kuriam bendrovė apskundė pirminį nepalankų savivaldybės atsakymą: „Priešingu atveju būtume susidūrę su antstoliais.“
Tačiau G.Petrauskas kalbėjo netiesą. Iš tikrųjų teismas įpareigojo savivaldybę svarstyti „Revilės“ projektinius pasiūlymus iš naujo, o ne besąlygiškai jiems pritarti.
„Turėsime unikalų atvejį visame Kaune – kvartale, kur stovi vieno ir dviejų aukštų namai, išdygs penkių aukštų dydžio pastatas“, – stebėjosi Algirdo gatvės gyventojas K.Šarkauskas. Gyventojai tvirtino, kad pastatas neatitinka aukštingumo, atstumų iki gretimų sklypų normatyvų ir kitų reikalavimų, tačiau E.Daktaras ir kiti „Revilės“ atstovai atkirto, jog jokių pažeidimų nėra.
Tiesa, patys projektuotojai aiškinamajame rašte pripažino, jog norminiai atstumai neišlaikomi. Panašiai kalbėjo savivaldybės administracijos vadovas G.Petrauskas, kitaip nei gyventojai suprantantis miesto bendrojo plano schemas: „Revilės“ sklypo teritorijoje galima statyti daugiabutį, todėl mes privalėjome pritarti jos pateiktiems projektiniams pasiūlymams. Tačiau tai dar toli gražu nėra pritarimas statybai – turi būti parengtas projektas ir gautas atitinkamas leidimas.“
Domisi mokesčių prievaizdai
E.Daktaro sumanymo sėkmė priklausys nuo to, ar Kauno apygardos administracinis teismas panaikins buvusio savivaldybės administracijos direktoriaus R.Skilandžio įsakymą dėl sklypo naudojimo būdo pakeitimo.
Jei gyventojai pasieks pergalę, iki gyvos galvos kalėti nuteisto H.Daktaro sūnus turės pasitenkinti gerokai žemesniu pastatu.
R.Skilandis nurodė, jog keisdamas „Revilės“ žemės naudojimo būdą jis rėmėsi Kauno bendruoju planu, patvirtintu 2014 metų balandį.
„Tačiau pagal šį planą „Revilės“ sklypas patenka į sodybinio ir mažaaukščio užstatymo teritorijas, kuriose galima statyti tik vienbučius arba dvibučius namus“, – piktinosi architektas Darius Visockis, įsikūręs prie E.Daktaro planuojamos statybvietės.
Kol vyksta teismai dėl statybų planų, E.Daktaro pinigų kilme domisi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir Mokesčių inspekcija.
Pareigūnus nustebino, iš kokių lėšų vos vieną darbuotoją turinti, garažų masyve įregistruota „Revilė“ pajėgi statyti milijonų eurų vertės daugiabutį. Tyrimas dar nebaigtas.
„Nematau kliūčių, kodėl neturėtume gauti leidimų. Iškilus moderniam daugiabučiui pagražėtų viso kvartalo vaizdas“, – „Lietuvos rytui“ aiškino E.Daktaras.
Nuo narkotikų – prie statybų
Daktarų šeimos statybų verslo planai buvo kuriami pakaunės Užliedžių miestelyje, kuriame gyveno mafijos šulas H.Daktaras. Įtariama, jog jis iš šešėlinių pinigų finansavo savo sūnaus statybas, kurios prasidėjo 2007–2008 metais.
Iš pradžių statybomis pasišovė rūpintis pats H.Daktaras, su savo bičiuliu Jonu Jegersku dar 2002 metais įsigijęs žemės sklypą Užliedžiuose. Jame buvo planuojama statyti gyvenamuosius namus.
Tačiau kai H.Daktarą vis stipriau ėmė atakuoti teisėsauga, jo verslą perėmė sūnus. E.Daktaras tapo J.Jegersko partneriu – jų valdoma bendrovė „Jada“ ėmė statyti dviejų ir trijų aukštų daugiabučius.
Kelias dešimtis namų pastatę statybininkai 2013 metais bankrutavo. Kitų metų rudenį E.Daktaras vėl ėmėsi statybų verslo – šįsyk per savo statytinius įsteigęs naujas firmas.
Manoma, jog kai kurių su E.Daktaru susijusių firmų bankrotas galėjo būti suplanuotas iš anksto. Pareigūnai šiuo metu aiškinasi, ar nėra pagrindo šio veikėjo patraukti atsakomybėn dėl finansinių aferų ir neteisėto praturtėjimo.
Anksčiau E.Daktaras buvo teistas už narkotikų ir netikrų dolerių kontrabandą.
Daktarų šeimos ryšiai su kai kuriais valstybinių institucijų atstovais kėlė įtarimų.
Pavyzdžiui, su Daktarų gimine susijusios bendrovės „Statybos investicija“ vadovu buvo įdarbintas Kauno apygardos teismo teisėjos Jolantos Medvedevienės vyras Andrejus Medvedevas, iki tol ėjęs Mokesčių inspekcijos Operatyvinės kontrolės skyriaus specialisto pareigas.
