„Įvykęs pučas ir visa tai, kad įvyko tuo metu tiek Lietuvoje,
tiek tuometinėje Sovietų Sąjungoje, mums yra labai svarbu.
Kiekviena žmogaus auka yra labai svarbi.
Mano pranešimo tikslas ir
yra šiek tiek pasvarstyti, kas gi ten įvyko su ta Sovietų Sąjunga,
dėl ko ji sužlugo tiek iš vidaus, tiek iš išorės, ir ką tai
reiškia tam dvidešimt penkmečiui, kuris praėjo nuo to laiko, ką
tai reiškia mūsų šiandieniniam gyvenimui.
Mano supratimu, mes
dažnai neteisingai vertiname, kas gi ten įvyko – labai linkę
prisiimti sau nuopelnus, sureikšminti, visa tai labai paprastai
papasakoti ironišku tonu, o tuo tarpu iš tikrųjų čia vyko labai
dideli pokyčiai ir jie pakeitė situaciją iš esmės, nes mūsų
pastangos, įskaitant ir sausio įvykius, tai buvo mūsų išreikšta
valia ir noras, o tai, kad pavyko realizuoti šiuos dalykus, turėjo
tam būti subrendusios sąlygos.
Tai jos labai atskleidė savo jėgą
per pučą, per tą pokytį, kuris įvyko Rusijoje“ , – BNS sakė
V.Rakutis, kuris skaitys pranešimą sekmadienį Seime rengiamoje
konferencijoje apie 1991 metų rugpjūtį Maskvoje surengtą pučą ir
jo padarinius.
Jo nuomone, lietuviai linkę per daug sureikšminti save,
neįvertinant tikrųjų įvykių.
„Mes manome, kad mes atgavome savo nepriklausomybę tik dėka savo
pastangų. Visa mūsų tauta yra linkusi labai susireikšminti, kas
labai svarbu – po to labai atsipalaiduoti ir žiūrėti labai
nedidelių interesų.
Aš politikų neišskirčiau, čia kalbu apie
visą lietuvių tautą, nes mes esame labai keistai besielgiantys
žmonės. Man tenka kasmet susitikti Baltijos gynybos koledže Tartu
su latviais ir estais, su karininkais, matyti Baltijos šalių
žmones, kai gali palyginti, kaip kas ką darė, kas ko pasimokė, kas
pavydi, kas gali pasididžiuoti, ir kai matai visą aplinką, tai
lietuviai linkę per anksti švęsti ir per anksti atsipalaiduoti“, –
kalbėjo V.Rakutis.
Anot jo, dvidešimt penkeri metai – ketvirtis amžiaus – istorikui
yra labai svarbus laiko tarpas, ir tai proga pakalbėti apie tai, ką
šiandien turime daryti ir kaip turėtume iš tų pamokų pasimokyti.
Seimo Kovo 11-osios Akto salėje sekmadienį vyks Artūro
Sakalausko 25-ųjų žūties metinių minėjimas bei konferencija apie
1991 metų rugpjūtį Maskvoje surengtą pučą ir jo padarinius.
Pranešimus taip pat skaitys signatarai Audrius Butkevičius, Egidijus
Bičkauskas, Lietuvos šaulių sąjungos štabo narys Egidijus
Papečkys, brigados „Geležinis Vilkas“ pirmasis vadas Česlovas
Jezerskas ir kiti. Vakare A.Sakalausko pagerbimo ceremonija vyks jo
žūties vietoje, prie paminklinio akmens Vilniuje.
A.Sakalauskas būdamas 27-erių žuvo 1991 metų rugpjūčio 21
dieną, kai žlungant pučui sovietų armijos provokacijos metu
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmų prieigose įvyko
Lietuvos savanorių susirėmimas su sovietų arm?os specialiosios
paskirties dalinio kariais.
Priešai automobiliu įsiveržė į karių
savanorių saugomą teritoriją prie pirmojo posto A.Goštauto
gatvėje, pasipriešinimo metu A.Sakalauskas žuvo, dar du Alytaus
rinktinės savanoriai buvo sužeisti.
Savanoris A.Sakalauskas po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus
pirmojo laipsnio ordinu, Sausio 13-osios atminimo ir Lietuvos
kariuomenės kūrėjų savanorių kūrėjo medaliais.