Dar galima pateisinti ankstesnę Kauno valdžią, kuri įspūdingo masto projekto ėmėsi neturėdama reikiamų lėšų. Panašiai nutiko statant „Žalgirio“ areną bei Panemunės tiltą, tačiau pradėjus statybas kelio atgal nebėra, ir pinigų vienaip ar kitaip atsiranda.
Pirmajam Laisvės alėjos rekonstrukcijos etapui, supaprastinus projektą, jų taip pat pavyko sukrapštyti. Kai atrodė, kad kauniečiai netrukus galės džiaugtis bent nedidele naujai nušvitusios pėsčiųjų alėjos atkarpa, prasidėjo sunkiai paaiškinami dalykai.
Ryškiomis liemenėmis pasipuošę darbininkai pradingo, o pėstiesiems teko kelis mėnesius minti dulkėtą žvyrą arba klampoti po balas praėjus stipresnei liūčiai. Paaiškėjo, kad visi numatyti darbai atlikti, tačiau niekaip nepavyksta užbaigti svarbiausios dalies – pargabenti dangai skirto Kinijoje pirkto granito.
Įtariai kiekvieną kinišką prekę tyrinėjančius žmones reikėtų nuraminti – Kinija yra labai svarbus šios vertingos uolienos tiekėjas visame pasaulyje, todėl iš Kinijos atgabento granito nesunkiai rastume daugelyje Europos didmiesčių.
Vis dėlto tinkamo granito paieškos gerokai užsitęsė, o vėliau laivu plukdoma 202 tonų svorio jo siunta šiek tiek nuklydo nuo tiesiausio kurso, tačiau galiausiai pasiekė Kauną.
Laisvės alėjoje vėl pasirodė darbininkai, ir kauniečiams sužibo viltis iki pirmųjų šalčių išbandyti naująją šviesiai pilką dangą. Per anksti. Atidžiausi stebėtojai negalėjo patikėti savo akimis, kai Laisvės alėjoje išvydo paklotas suskilusias ar gerokai iškilusias trinkeles.
Kauno savivaldybės administracijos direktorius G.Petrauskas pareiškė, kad tokių dalykų negali būti, o darbus atliekančios bendrovės „Autokausta“ atstovai suskubo raminti sunerimusius kauniečius – visos suskilusios trinkelės esą bus pakeistos, o nelygumai – išlyginti.
Jie turbūt savo pažadą ištesės, tačiau neaišku, ar galės tai padaryti? Gali paaiškėti, kad brokuotų granito plokščių yra daugiau negu tikėtasi, o jų pakeisti nebus kuo. Kol bus užsakyta ir atgabenta nauja siunta iš Kinijos, gali praeiti dar koks pusmetis, o Laisvės alėjoje liks keli šimtai kvadratinių metrų žvyrkelio. Labai nemalonus scenarijus.
Apmaudu, kad nebuvo leidžiami laikraščiai ir neveikė naujienų portalai tuomet, kai buvo klojamas akmenų grindinys Rotušės aikštėje bei aplinkinėse Kauno senamiesčio gatvėse. Smalsu būtų sužinoti, ar ir tuomet kilo tiek daug ginčų dėl akmenų spalvos, dydžio ir darbų kokybės.
Galbūt ir tais laikais ant statinės lipdavo koks nors architektas Karalius, norintis pareikšti nuomonę visais miesto gyvenimo klausimais. Galbūt miestelėnai priekabiai matavo arklių kanopas kliudančius akmenis ir net skundėsi burmistrui dėl snūduriuojančių darbininkų, tačiau dauguma gatvių grindinio akmenų savo paskirtį atlieka jau porą šimtmečių ir dar gulės tiek pat laiko.
Gal ir Laisvės alėjai atnaujinti reikėjo pasidairyti akmenų pakaunės laukuose. Vaizdas nukentėtų, tačiau žaliavos grindiniui tikrai nepritrūktų ir nereikėtų laukti kelis mėnesius.
Nepaisant visų nesklandumų, pirmąjį Laisvės alėjos atnaujinimo etapą būtina kuo greičiau baigti. O ar verta iškart griebtis kito – dar reikėtų rimtai pagalvoti ir įvertinti sukauptą patirtį.
„Laikinoji sostinė“
