Savaitgalį, kai visame pasaulyje švenčiama Švyturių diena, Nidoje irgi vyko smagūs renginiai. Paskelbus žinia, kad visuomenei pirmą kartą atveriamas senasis švyturys, šeštadienį nuo vidurdienio prie jo nusidriekė lankytojų eilės.
Urbo kalno aištelėje susirinkę smalsuoliai susidomėję stebėjo, kaip iš Klaipėdos atvykę pramoninio alpinizmo meistrai aukštalipiai mikliai užkopė į Nidos švyturio bokšto viršūnę ir išskleidė ten Lietuvos vėliavą.
Alpinistų pavyzdžiu pasekė šventės dalyviai – į 79 metrų aukštyje virš jūros lygio iškilusį Nidos švyturį kopė bokšto viduje įrengtais sraigtiniais laiptais. Prieš tai jiems reikėjo įveikti dar 200 akmeninių laiptelių, vedančių į Urbo kalną.
Net visko regėję neringiškiai aikčiojo grožėdamiesi nuo Nidos švyturio bokšto iš paukščio skrydžio atsivėrusiais vaizdais – Kuršių nerijos kopomis, žaliuojančiais miškais, tyvuliuojančiomis mariomis. Iš ten matomos ir Baltijos jūros pakrantės.
„Vyresnio amžiaus žmonėms nelengva pakilti į tokį aukštį, tačiau emocijos viską atpirko. Visi spinduliavo puikia nuotaika. Švyturyje apsilankė iki tūkstančio svečių“, – renginiu džiaugėsi pagrindinis Švyturių dienos Nidoje organizatorius, palangiškis farologas Aidas Jurkštas.
Neringos meras Darius Jasaitis pasveikino susirinkusius žmones, padėkojo švyturio prižiūrėtojams ir šventės organizatoriams už iniciatyvą surengti šventę. Meras išreiškė viltį, kad tokie gražūs ir nuotaikingi renginiai ant Urbo kalno taps tradicija „Trispalvė Nidos švyturio viršūnėje – simbolinis ženklas, jos anksčiau žmonių nelankytas, jiems tiesiog neprieinamas istorinis statinys pagaliau atvėrė duris“, – kalbėjo A.Jurkštas.
Švyturio papėdėje koncertavo džiazo muzikantai, vyko smagios viktorinos, konkursai švyturių tematika. Čia veikė ir paties A.Jurkšto užfiksuotų švyturių nuotraukų bei piešinių paroda.
Pasaulyje populiari Švyturių diena Lietuvoje paminėta ketvirtąjį kartą. Ankstesniais metais žmonės lankėsi Šventosios ir Klaipėdos švyturiuose, ten irgi plaikstėsi didžiulės trispalvės.
Palangiškiai nori Švyturių dieną surengti Šventojoje. Šis miestelis neturi ryškaus simbolio. Tokiu, pasak A.Jurkšto, gal taps tenykštis švyturys. Planuojama atverti ir Juodkrantės švyturį.
Pirmasis švyturys Nidoje sužybsėjo prieš 140 metų. Tuomet jo bokštas virš jūros lygio buvo iškilęs į 27 metrų aukštį. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje senais švyturys nugriautas
Vokiečių kariuomenes susprogdintas navigacinis įrenginys 1945 metais buvo atstatytas, o 1953 metais – perstatytas ant 51,4 metro aukščio Urbo kalno.
Horizontaliomis baltos ir raudonos spalvos juostomis išmargintas Nidos švyturys rodo kelią per Baltiją plaukiantiems laivams. Signalas – du trumpi ir vienas ilgas blyksnis – informuoja, kad uosto čia nėra. Dabartinio švyturio bokšto aukštis siekia 29,3 metro. Jo žybsniai matomi jūroje už 41 kilometro. Bokšte įrengtos šešios lempos, tačiau vienu metu šviečia tik viena. Jai perdegus automatiškai įsijungia kita.
Įrašytas į viso pasaulio šviesos signalų katalogus bei navigacinius jūrlapius Nidos švyturys šviesos blyksnius skleidžia tik tamsiuoju paros metu. Radijo signalai siunčiami ištisą parą.
