„Mes pasirinkome pačią geriausią, kurią mes radome, nors yra
kitų pėstininkų kovos mašinų ir pakankamai brangią, todėl ta
kokybė kainuoja. (...) Tam tikra komponentė politinės dalies yra.
Mes pirkome iš NATO valstybės.
Mūsų sąjungininkai taip pat ją
naudoja tiek vokiečiai, tiek olandai. Nesirinkome to pigiausio
varianto, kas būna viešuosiuose pirkimuose“, – LRT televizijos
laidoje „Aktualus interviu“ pirmadienį sakė J.Olekas.
Jo teigimu, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėjimas kovos
mašinų pirkimo metu yra normalus dalykas, sumokėti pingai vėl
grįš į krašto apsaugos sistemą.
Lietuva pirmadienį pasirašė sutartį dėl vokiškų
šarvuočių „Boxer“ pirkimo už beveik 386 mln. eurų. Tai
brangiausias pirkinys Lietuvos kariuomenės istorijoje. 84 iš
įsigijamų šarvuočių bus pėstininkų kovos mašinos, likę keturi
– vadovavimo šarvuočiai.
Naujais šarvuočiais bus aprūpinti du
Sausumos pajėgų batalionai Rukloje ir Alytuje – tie, kurie sudaro
kariuomenės greitojo reagavimo pajėgų pagrindą.
Perkamos pėstininkų kovos mašinos bus apginkluotos 30 mm
patranka, prieštankine ginkluote ir kulkosvaidžiais. Pirmosios
keturios mašinos Lietuvą pasieks 2017 metų pabaigoje, projekto
trukmė siekia iki 2021 metų.
Reaguodama į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir aktyvumą Baltijos
jūros regione, Lietuva nuo 2014 metų kasmet gynybos biudžetą
didina maždaug trečdaliu. Kitąmet krašto apsaugai numatoma skirti
725 mln. eurų, tai sudarys apie 1,8 proc. bendrojo vidaus produkto.
