„Mes pasirinkome pačią geriausią, kurią mes radome, nors yra kitų pėstininkų kovos mašinų ir pakankamai brangią, todėl ta kokybė kainuoja. (...) Tam tikra komponentė politinės dalies yra. Mes pirkome iš NATO valstybės.
Mūsų sąjungininkai taip pat ją naudoja tiek vokiečiai, tiek olandai. Nesirinkome to pigiausio varianto, kas būna viešuosiuose pirkimuose“, – LRT televizijos laidoje „Aktualus interviu“ pirmadienį sakė J.Olekas.
Jo teigimu, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėjimas kovos mašinų pirkimo metu yra normalus dalykas, sumokėti pingai vėl grįš į krašto apsaugos sistemą.
Lietuva pirmadienį pasirašė sutartį dėl vokiškų šarvuočių „Boxer“ pirkimo už beveik 386 mln. eurų. Tai brangiausias pirkinys Lietuvos kariuomenės istorijoje. 84 iš įsigijamų šarvuočių bus pėstininkų kovos mašinos, likę keturi – vadovavimo šarvuočiai.
Naujais šarvuočiais bus aprūpinti du Sausumos pajėgų batalionai Rukloje ir Alytuje – tie, kurie sudaro kariuomenės greitojo reagavimo pajėgų pagrindą.
Perkamos pėstininkų kovos mašinos bus apginkluotos 30 mm patranka, prieštankine ginkluote ir kulkosvaidžiais. Pirmosios keturios mašinos Lietuvą pasieks 2017 metų pabaigoje, projekto trukmė siekia iki 2021 metų.
Reaguodama į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir aktyvumą Baltijos jūros regione, Lietuva nuo 2014 metų kasmet gynybos biudžetą didina maždaug trečdaliu. Kitąmet krašto apsaugai numatoma skirti 725 mln. eurų, tai sudarys apie 1,8 proc. bendrojo vidaus produkto.
