Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos
mokslų instituto direktoriaus pavaduotoja Margarita Šešelgytė LRT
laidoje „aktualus interviu“ pažymėjo, kad JAV viceprezidento
vizitą bei pasisakymus reikėtų vertinti ne tik kaip
NATO partnerių raminimą dėl augančio Rusijos ginklavimosi, jos
vadovų pareiškimų, bet ir kaip priminimą Rusijai dėl
kolektyvinės NATO gynybos įsipareigojimų.
„Antras dalykas – dabartinio kandidato į JAV prezidentus
(Donaldo Trumpo) pareiškimai, kad galbūt nereikia įsipareigoti JAV
toms valstybėms, kurios nevykdo įsipareigojimų savo gynybos
biudžetams. Tai sukuria ne tik nerimą, bet ir siunčia tam tikrą
signalą Rusijai. Manau, kad vienas iš tikslų vizito ir yra šiek
tiek apraminti Baltijos valstybes, bet taip pat ir nusiųsti tam
tikrą signalą Rusijai, kad tos valstybės yra NATO narės, 5-asis
straipsnis yra svarbus ir išlieka galiojantis nepaisant pasikeitimų
Jungtinių Amerikos Valstijų politinėje sistemoje ir kad Rusijai
nekiltų kitokių minčių“, – J.Bideno vizitą įvertino
politologė.
Rytų Europos studijų centro analitiko Vytauto Keršansko
nuomone, Baltijos šalims parodytas JAV dėmesys pirmiausia ir yra
yra skirtas šioms valstybėms.
„Aš manau, kad tai yra daugiau žinutė mums, Baltijos
valstybių gyventojams, nusiraminti, patikinant, kad Amerikos politika
nėra tokia, kad atėjęs naujas žmogus gali kursą pakeisti 180
laipsnių į kitą pusę – manau, kad taip ir bus (...), kertinių
pasikeitimų, tokių, kokius žada D.Trumpas, nereikėtų bijoti“, –
teigė politikos ekspertas.
Demokratams atstovaujantis J.Bidenas antradienį lankėsi Rygoje,
kur susitiko su Lietuvos, Latvijos, Estijos prezidentais. Jis taip pat
sakė kalbą Latvijos nacionalinėje bibliotekoje, kuria žadėjo
paramą Baltijos šalims ir ragino neklausyti respublikonų kandidato
į prezidentus Donaldo Trumpo, kurio pastabos sukėlė abejonių dėl
įsipareigojimo ginti Baltijos šalis Rusijos užpuolimo atveju.