„Pas mus čia nėra neįgalių asmenų. Tai mūsų bičiuliai, o mes jiems – draugai, – sakė Kauno „Arkos“ bendruomenės vadovas Gedas Malinauskas. – Visi esame tokie patys. Mūsų vienas pagrindinių tikslų – parodyti, kad jie pirmiausia yra žmonės, kurie išties daug ką gali, tik toje kasdienybėje reikia šiek tiek padėti. Pavyzdžiui, bičiuliai sėkmingai darbuojasi ir su nedidele pagalba susitvarko virtuvėje. Jų ruošti pietūs būna tiesiog puikūs.“
Ragino keisti požiūrį
Prieš kelerius metus Sargėnuose įsikūrusi Kauno „Arkos“ bendruomenė ėmėsi nekasdieniškos misijos – pakeisti visuomenės požiūrį į asmenis, turinčius proto negalią. G.Malinauskas teigė vis dar pastebintis įtarius aplinkinių žvilgsnius, tarsi slapčia klausiančius, ar tie neįgalieji nėra pavojingi, agresyvūs. Jei šį mitą pavyksta greitai sudoroti, tuomet daugeliui kyla kitas klausimas: o ką jie gali ir sugeba?
Dalyvaudama programoje „Iniciatyvos Kaunui“ ši bendruomenė įgyvendina projektą „Kokią šviesą slepia negalia: vietos bendruomenės sutelktumo ir solidarumo didinimas“. Savivaldybė prie šio projekto prisidėjo 4,5 tūkst. eurų.
„Kauno „Arkos“ bendruomenė yra puikus pavyzdys darbe su neįgaliaisiais. Ji suteikia galimybę pasijusti didelės šeimos dalimi, mat čia kiekvienas narys – svarbus ir reikalingas. Taikydama šiuolaikiškus veiklos metodus, vadovaudamasi savita filosofija ir požiūriu į savo užduotis bei tikslus ši organizacija išties sparčiai progresuoja.
Be to, čia ypatingas dėmesys skiriamas žmogaus teisėms užtikrinti. Viso to rezultatas – tvirta bendruomenė, kurios kiekvienas narys nuolat siekia tobulėti, įgauna vis naujų socialinių įgūdžių ir jaučiasi esąs reikšmingas tarp bičiulių“, – organizacijos pastangas įvertino programos „Iniciatyvos Kaunui“ iniciatorė Rasa Šnapštienė.
G.Malinauskas pridūrė, kad „Arkos“ misija yra atskleisti, jog tie žmonės yra ne Dievo klaida, o tam tikras būdas visuomenei sujautrinti, ją mokyti ir pripildyti paprastumo bei nuoširdumo.
Kviečia savanoriauti
Projektas prasidės rugsėjį. Šiuo metu jo autoriai rengia pranešimus, kuriuos pristatys drauge su bičiuliais. Keisdami įsisenėjusius stereotipus Kauno „Arkos“ bendruomenės nariai pirmiausia taikosi į jaunimą. Jie ketina aplankyti netoliese esančias Šilainių mokyklas ir pabendrauti su jų auklėtiniais. Savo partneriais „Arkos“ bendruomenė pasirinko sutrikusio intelekto žmonių globos bendriją „Kauno viltis“ ir viešąją įstaigą „SocActiva“, besirūpinančią neįgaliais vaikais. Bendradarbiaudamos tarpusavyje organizacijos planuoja pasiekti didžiąją dalį Kauno mokyklų. Pasak G.Malinausko, eidami į vietos bendruomenes savanoriai kvies žmones ne tik pasiklausyti, bet ir prisiliesti prie to, apie ką pasakos: „Vien tik neįpareigojančio pokalbio nepakanka, tad kviesime savanoriauti – pabendrauti su bičiuliais, pabūti jų draugijoje. Jiems tikrai neužtenka bendrauti tik tarpusavyje su to paties likimo broliais – reikia žmonių, draugystės. Tai leidžia pasijusti tikra vietos bendruomenės dalimi.“
Obuolių dalybos
Organizuodami renginius ir susitikimus Kauno „Arkos“ atstovai taikosi ne vien į jaunimą, bet ir į vyresnio amžiaus žmones. Jie jau turi pavyzdžių, kai prie savanorių jungiasi senjorai.
„Netoliese gyvena kelios močiutės, vis ateinančios mums į pagalbą. Viena jų – gėlininkė, padedanti puoselėti aplinką. Kadaise ji lankydavo šio namo šeimininkę, kuri būstą padovanojo jėzuitams ir sykiu čia įsileido mus. Pernai ji iškeliavo anapilin“, – prisiminė G.Malinauskas.
Savanoriai imasi ir originalių būdų savo gretoms plėsti. Vienas tokių – obuolių dalybos.
Prie vartų padėtas krepšys su savame sode užaugintais vaisiais kaipmat patraukia praeivių dėmesį. Pasivaišinusieji paprastai ima klausinėti, kas ir kodėl už dyką dalijasi obuoliais. Tai tampa puikia proga „Arkos“ bendruomenei prisistatyti ir pakviesti žmones pasisvečiuoti.
„Savanorių pertekliumi tikrai negalime pasidžiaugti, ypač vasarą. Galvojimas, kad vienas žmogus gali dirbti su visa grupe bičiulių, yra klaidingas. Kiekvienam jų reikia individualaus dėmesio, pagalbos kasdienybėje. Pavyzdžiui, autizmu sergantis žmogus atrodys atsiskyręs, nekalbus, iškritęs iš bendro ritmo, tačiau bendraujant akis į akį situacija ilgainiui ima keistis į gerąją pusę“, – teigė G.Malinauskas.