Tai – gera tendencija, nes tinkamai prižiūrint savo žaliąjį turtą, jo vertė rinkoje kasmet kyla, o mediena išgaunama efektyviau. Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. iki rugsėjo 30 d. miškų valdytojams, norintiems investuoti į miško technologijas ir pagerinti jo būklę bei efektyvumą, suteikiama galimybė teikti paraiškas ir pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP) gauti paramą investicijoms.
Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 2 515 288 Eur paramos lėšų.
Miško savininkui svarbu ūkiškumas ir inovacijos
„Per kelis dešimtmečius miškų savininkai ir urėdijos smarkiai pasikeitė: pakito ūkininkavimo supratimas, specifika ir metodologija, atsisakyta medienos pjovimo lentpjūvėse, saviveiklos, atliekant miškų ūkio darbus bei daigynų ugdymą. Dauguma darbų patikėta rangovams, o turima technika ir miško technologijos nuolat atnaujinamos, siekiant efektyvaus miško tvarkymo – taip atsirado inovatyvios sistemos miškų gaisrų prevencijai, medienos apskaitai ir jos apdorojimui. Žinoma, investicijų rezultatus bus galima pamatyti tik po kelių dešimtmečių – per tiek laiko, kiek išauga naujas medis, todėl efektyvinti miškų ūkį privaloma jau dabar“, – sako Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vyriausiasis specialistas Gediminas Mažeika.
Pasak jo, Lietuvoje didžiausios pajamos iš miško ūkio veiklos gaunamos iš medienos pardavimų. Apie 25 proc. Lietuvoje užaugintos apvaliosios medienos eksportuojama jos neapdirbus, tad miškų savininkams aktualu kuo greičiau ir efektyviau išgauti medienos iš savo turimų miškų plotų. Tai padaryti galima plečiant savo miško plotą ir didinant jo efektyvumą.
Miškų grupės – pagal veiklą ir medynų pobūdį
Miškai pagal savo veiklos pobūdį ir rūšį skirstomi į keturias kategorijas. 2015 m. sausio 1 d. miško žemės plotai, priklausantys I miškų grupei (rezervatiniai miškai), sudarė 26,3 tūkst. ha (1,2 proc.), II miškų grupei (specialios paskirties miškai) – 266,5 tūkst. ha (12,2 proc.), III miškų grupei (apsauginiai miškai) – 331,0 tūkst. ha (15,2 proc.), IV miškų grupei (ūkiniai miškai) – 1556,1 tūkst. ha (71,4 proc.).
Pirmos grupės miškai paliekami natūraliai augti, juose nevykdoma jokia veikla, antrai miškų grupei priskiriami miškai, skirti ekosistemų ir rekreacinių vertybių apsaugai – juose miškas auginamas iki medžiai pasiekia gamtinę brandą, t. y. natūraliai miršta. Trečiai grupei priskiriami miškai, kurie atlieka svarbias aplinkosaugines funkcijas, tačiau miško naudojimas juose nestabdomas – juose medžiai auginami tik 10 metų ilgiau nei ūkiniuose miškuose. Ketvirtai grupei priskiriami ūkiniai miškai, kurių pagrindinė paskirtis – medienos auginimas.
Valstybinės miškų apskaitos duomenimis, per 20 metų rezervatinių miškų, kurie paliekami natūraliai augti ir kuriuose nevykdoma jokia veikla, sumažėjo beveik 0,8 proc., 6,5 proc. padaugėjo rekreacinių, o ūkinių miškų sumažėjo 6 proc. Pastaruoju metu atsiranda ir naujos paskirties miškų plotų – plantaciniai miškai, kuriems keliami minimalūs gamtosauginiai reikalavimai, nes jie skirti intensyviam medienos užauginimui. Tokių miškų pertvarkymas ir jaunuolynų ugdymas garantuoja efektyvų miško resursų panaudojimą, nes perbrendusių medynų kiekis bet kuriame ūkyje rodo prastą ūkininkavimą.
„Norime paskatinti miškų valdytojus pasirūpinti miškais, dabar tam itin palankios galimybės – nuo šių metų rugpjūčio 1 d. miškų valdytojams, norintiems pertvarkyti jaunuolynus bei parengti vidinės miškotvarkos ir miško želdinimo ir žėlimo projektus, suteikiama galimybė teikti paraiškas ir pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos į miškininkystės technologijas“ gauti iki 65 proc. kompensaciją jaunuolynams ir krūmynams pertvarkyti bei vidinės miškotvarkos ir miško želdinimo projektams rengti“, – sako ŽŪM specialistas G. Mažeika.
Sąlygos paramai gauti
Pretenduoti į paramą gali privačių miškų valdytojai, savivaldybės, labai mažos bei mažos įmonės. Svarbu, kad lėšos būtų skirtos miškų ūkio modernizavimui, miško kirtimui, apvaliosios medienos ir medienos biokuro ruošos technologijų diegimui bei paslaugų miškų sektoriuje teikimui. Taip pat remiamas minkštųjų lapuočių iki 20 metų amžiaus jaunuolynų ir krūmynų pertvarkymas, vidinės miškotvarkos bei miško želdinimo ir žėlimo projektų, kaip savarankiškos investicijos, rengimas ar tikslinimas.
Jeigu nuspręsta pertvarkyti miškus ir ugdyti jaunuolynus, tinkamomis išlaidomis pripažįstama:
• nelikvidinės medienos sutvarkymas;
• dirvos paruošimas;
• sodmenų įsigijimas, transportavimas, sodinimas bei apsaugos priemonės (tvoros arba repelentai);
• priešgaisrinių mineralizuotų juostų įrengimas.
Paramos dydis ir finansavimo intensyvumas
Didžiausia paramos suma vienam projektui ir vienam paramos gavėjui negali viršyti 50 tūkst. Eur, o 2014–2020 metų laikotarpiu negali viršyti 200 tūkst. Eur. Vykdant miškų ūkio modernizavimo, miško kirtimo, apvaliosios medienos ruošos technologijų diegimo, paslaugų miškų sektoriuje tiekimo veiklą, gali būti finansuojama 50 proc. tinkamų išlaidų, o minkštųjų lapuočių jaunuolynų ir krūmynų pertvarkymo bei vidinės miškotvarkos, miško želdinimo ir žėlimo projektų rengimo ar tikslinimo paramos intensyvumas gali būti 65 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.
Vertinant projektus, jie turi atitikti tam tikrus vertinimo kriterijus – privalomas mažiausias projektų atrankos balų skaičius yra 30. Jei projektų atrankos vertinimo metu nustatoma, kad projektui neskirta privalomo mažiausio 30 balų skaičiaus, paramos paraiška atmetama.
Paraiškos pagal KPP veiklos sritį „Investicijos į miškininkystės technologijas“ bus renkamos nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki rugsėjo 30 d.
Daugiau informacijos ir paraiškos forma skelbiama Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).