„Po NATO sprendimų Varšuvoje mes labai daug tikimės iš Jungtinių Valstijų dvišalių investicijų mūsų regiono saugumui. Todėl kalbėsimės, ką Jungtinės Valstijos šalia bendrų NATO sprendimų dar galėtų padaryti Baltijos šalims ir visam regionui“, – antradienį transliuotame interviu LRT radijui sakė D.Grybauskaitė.
Ji teigė, kad Baltijos šalims būtina užsitikrinti tęstinį ir efektyvų JAV buvimą regione, kuris padėtų atgrasyti potencialius priešininkus, taip pat išspręsti vadinamojo Suvalkų koridoriaus saugumo klausimą. Be to, Lietuvai, Latvijai ir Estijai svarbi amerikiečių lyderystė kuriant regioninės oro gynybos sistemą, tvirtino prezidentė.
„Kalbame apie atgrasymą, apie JAV tiesioginį dalyvavimą visuose saugumo stiprinimo klausimuose mūsų regione“, – kalbėjo šalies vadovė.
D.Grybauskaitė sakė, kad Baltijos šalims rūpi užsitikrinti JAV politikos tęstinumą pasikeitus šalies prezidentui.
Prezidentė teigė, kad Baltijos šalių prezidentai ir J.Bidenas aptars kibernetinio bei energetinio saugumo klausimus regione.
NATO šią vasarą nusprendė dislokuoti keturis batalionus kiekvienoje Baltijos šalyje ir Lenkijoje, iš viso apie 4 tūkst. karių. Lenkijoje įsikurs JAV vadovaujamas batalionas. Amerikiečiai taip pat žada Rytų Europoje dislokuoti papildomą sausumos pajėgų brigadą.
Nuo 2014 metų JAV Baltijos šalyse ir Lenkijoje rotuoja sausumos pajėgų kuopas.
Demokratų partijos atstovo J.Bideno vizitas gali būti vertinamas kaip JAV administracijos signalas dėl NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimų tvirtumo.
Šis klausimas sulaukė daug dėmesio, kai respublikonų kandidatas prezidento rinkimuose Donaldas Trumpas prabilo apie išlygas dėl NATO atsako į potencialią Rusijos agresiją Baltijos šalyse.
J.Bidenas neseniai griežtai sukritikavo D.Trumpą dėl jo nuostatų Rusijos atžvilgiu.
