„Po NATO sprendimų Varšuvoje mes labai daug tikimės iš
Jungtinių Valstijų dvišalių investicijų mūsų regiono saugumui.
Todėl kalbėsimės, ką Jungtinės Valstijos šalia bendrų
NATO sprendimų dar galėtų padaryti Baltijos šalims ir visam
regionui“, – antradienį transliuotame interviu LRT radijui sakė
D.Grybauskaitė.
Ji teigė, kad Baltijos šalims būtina užsitikrinti tęstinį ir
efektyvų JAV buvimą regione, kuris padėtų atgrasyti potencialius
priešininkus, taip pat išspręsti vadinamojo Suvalkų koridoriaus
saugumo klausimą. Be to, Lietuvai, Latvijai ir Estijai svarbi
amerikiečių lyderystė kuriant regioninės oro gynybos sistemą,
tvirtino prezidentė.
„Kalbame apie atgrasymą, apie JAV tiesioginį dalyvavimą
visuose saugumo stiprinimo klausimuose mūsų regione“, – kalbėjo
šalies vadovė.
D.Grybauskaitė sakė, kad Baltijos šalims rūpi užsitikrinti
JAV politikos tęstinumą pasikeitus šalies prezidentui.
Prezidentė teigė, kad Baltijos šalių prezidentai ir J.Bidenas
aptars kibernetinio bei energetinio saugumo klausimus regione.
NATO šią vasarą nusprendė dislokuoti keturis batalionus
kiekvienoje Baltijos šalyje ir Lenkijoje, iš viso apie 4 tūkst.
karių. Lenkijoje įsikurs JAV vadovaujamas
batalionas. Amerikiečiai taip pat žada Rytų Europoje dislokuoti
papildomą sausumos pajėgų brigadą.
Nuo 2014 metų JAV Baltijos šalyse ir Lenkijoje rotuoja sausumos
pajėgų kuopas.
Demokratų partijos atstovo J.Bideno vizitas gali būti vertinamas
kaip JAV administracijos signalas dėl NATO kolektyvinės gynybos
įsipareigojimų tvirtumo.
Šis klausimas sulaukė daug dėmesio, kai respublikonų
kandidatas prezidento rinkimuose Donaldas Trumpas prabilo apie
išlygas dėl NATO atsako į potencialią Rusijos agresiją Baltijos
šalyse.
J.Bidenas neseniai griežtai sukritikavo D.Trumpą dėl jo
nuostatų Rusijos atžvilgiu.