Trečiadienį sostinės taryba svarstys ir ketina patvirtinti daugiafunkcinio sporto, kultūros ir pramogų statybos koncesijos būdu (viešojo ir privataus kapitalo partnerystės) konkurso sąlygas. Meras Remigijus Šimašius anksčiau yra sakęs, kad netrukus, šio mėnesio pabaigoje, bus paskelbtas ir konkursas.
Atidėliojo konkurso datą
Vilniečių abejones, kad amžiaus projektas iš tiesų pajudės iš koncepcijų dėliojimo stadijos, skatino nuolat atidėliojama konkurso paskelbimo data.
Praėjusių metų pradžioje sostinės valdžia skelbė, jog konkurso sąlygos bus patvirtintos jau balandį.
Atėjo balandis, tada prabilo apie konkurso pradžią birželį. Atėjo ir praėjo birželis. Konkursas nepaskelbtas. Buvęs sostinės meras Artūras Zuokas, kurio valdymo pabaigoje ir pateikta idėja atgaivinti statybas ant Šeškinės kalvos, net ėmė būgštauti, kad taip ilgai delsiant gali pradingti ES pinigai, numatyti šiam projektui.
Tačiau valdančioji koalicija ramino: ES parama niekur nedings, nėra reikalo opozicijai karksėti. Tiesiog reikėjo išgryninti projektą, sudėlioti visus taškus, aiškiai apibrėžti komplekso statybos ir itin svarbu – jo valdymo sąlygas. Nes stadioną statys konkursą laimėjusi privataus kapitalo įmonė. Meras R.Šimašius sakė, kad tai gali būti ir užsienio kapitalo įmonė.
Daugiabučių statyti neleis
Projektas apima ne tik bent 15 tūkst. vietų stadioną, atitinkantį UEFA ketvirtą kategoriją, bet ir ne mažesnį nei 300 vietų vaikų darželį, kultūros ugdymo centrą ir biblioteką, meninės gimnastikos, bokso, imtynių, fizinio pasirengimo, trijų krepšinio ir vieną rankinio sales, ne mažiau kaip tris futbolo treniruočių aikštes, lengvosios atletikos stadioną, administracines patalpas.
Daugiafunkcinis stadionas bus statomas ES, privataus kapitalo ir Vilniaus savivaldybės lėšomis. Numatyta, kad Vyriausybė stadiono statybai skirs 33,6 mln. eurų ES paramos, savivaldybė – 2,9 mln. eurų. Be to, ji 25-erius metus kasmet skirs dar iki 0,5 mln. eurų stadiono išlaikymui, todėl bendras jos indėlis būtų iki 15,5 mln. eurų. Viso projekto vertė – 88,4 mln. Eur su PVM.
Būsimas koncesininkas įsipareigos suprojektuoti, pastatyti ir 25 metus valdyti daugiafunkcinį kompleksą, iškilsiantį Šeškinėje rymančio nebaigto ręsti Nacionalinio stadiono vietoje.
Pernai ankstesnės miesto valdžios apibrėžtą projektą dabartinė valdančioji koalicija nemažai pakoregavo. Buvo įtrauka sąlyga, kad koncesininkui bus leidžiama statyti kitos paskirties pastatus šalia stadiono Ozo gatvėje, šalia „Akropolio“, esančioje beveik 23 ha teritorijoje. Tarkime, daugiabučius gyvenamuosius namus.
Tačiau šią vasarą Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) savivaldybei pateikė išvadą, jog toks leidimas galima atvertų kelią neskaidriems sandoriams.
Po nemalonumų, ištikusių Seimo narį Eligijų Masiulį ir sostinės savivaldybės liberalai tapo labai jautrūs skaidrumo klausimais, todėl koncesininkus paskatinti turėjusi sąlyga iš daugiafunkcinio komplekso statybos konkuro sąlygų buvo išbraukta.
Darželio po tribūnomis nestatys
Konkurso sąlygose numatyta, kad laimėtojas privalės turėti pakankamai apyvartos lėšų, nes per trejus pirmuosius metus statybas privalės finansuoti savo ar skolintomis lėšomis, kol bus gautos ES paramos lėšos.
Vilniaus savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė yra sakiusi, kad pakoregavus tarybos sprendimą, stadiono statytojui ir valdytojui bus suteikta tik tiek žemės, kiek reikia stadionui ir kitiems daugiafunkcio komplekso statiniams.
Numatyta, kad galima sumažinti komplekso apimtis – atsisakyti kai kurių po tribūnomis numatytų objektų. Atsisakyta planų statyti darželį ir biblioteką po tribūnomis – jie esą galės būti statomi šalia stadiono. Be to, numatyta, koncesininkui bus leidžiama vykdyti komercinę veiklą, susijusią su komplekso paslaugomis.
Iki šimtmečio jubiliejaus nespės
Komplekse numatytas ir pusantro tūkstančio kvadratinių metrų ploto nacionalinis sporto muziejus, tuo metu minčių apie koncertų salę bei sportininkų viešbutį atsisakyta.
Konkurso laimėtojai taip pat turės sutvarkyti apleistą teritoriją ir įrengti bendro naudojimo infrastruktūrą. Be to, koncesininkas galės pats apsispręsti, ką daryti su senomis stadiono laikančiosiomis konstrukcijomis – panaudoti jas daugiafunkcinio komplekso statyboms, ar nugriauti.
Dėl užtrukusių koncesijos konkurso procedūrų statybų technika ant Šeškinės kalvos pradės burgzti geriausiu atveju 2017 metais. Ir labai mažai tikėtina, kad jos bus užbaigtos 2018 metų viduryje, kai vyks Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirta Dainų šventė.
O tokia svajonė, surengti Šimtmečio šventę užbaigtame stadione, iki šių metų dar plasnojo kai kurių politikų galvose.
Šeškinės kalvos epopėja
Nacionalinis stadionas pagal architekto Algimanto Nasvyčio projektą imtas statyti 1987 metais. Tai turėjo būti pagrindinis šalies stadionas, turėjęs talpinti apie 30 tūkst. sėdimų vietų.
Sugriuvus socialistinei ekonomikai tapo neaišku, kokiu būdu finansuoti projektą, todėl 1993 metais statybos buvo užkonservuotos. Iki to laiko spėta pastatyti stadiono požeminę dalį, išlieti tribūnų pamatus.
2007 metų spalį – praėjus metams po to, kai Vyriausybė pripažino stadioną Šeškinėje nacionalines svarbos sporto objektu – po neskelbiamų derybų su bendrove „Veikmė“ ir statinio statybos valdytoju „Vilniaus kapitaline statyba“ pasirašyta statybos sutartis ir pradėti darbai.
Tačiau jie nutrūko kilus įtarimui, kad piktnaudžiaujama valstybės pinigais, įsisuko teismų karuselė.
2009 metų lapkritį Aukščiausiasis Teismas šią sutartį pripažino niekine ir neteisėta. Sutrikusio valstybinio finansavimo pristabdytos statybos galutinai įstrigo, o milžiniška statybų aikštelė ant Šeškinės kalvos ištuštėjo.
