Politikai ragino visus vieningai ginti Lietuvos saugumą, nes netoli Vilniaus Rusijos iniciatyva statoma branduolinė elektrinė jau buvo krečiama avarijų, viena jų gali būti ir paskutinė.
Vykdo Kremliaus įsakymus?
Profesorius Vytautas Landsbergis kvietė rimtai įvertinti Astravo AE keliamą pavojų ir užkirsti kelią statyboms. Pasak jo, lietuviai pamažu pradeda susivokti, kas vyksta aplinkui, kur esame ir kuo esame. O Astravo AE keliamų grėsmių spektras yra platus ir modernus – nuo nepagarbos žmonių ir tautų teisėms iki branduolinio terorizmo.
„Europa eina per vidinę tapatybės krizę, paklydusi ydingose materialistinėse vertybėse ir pamiršusi apie gerovės valstybę. ES patiria didelių išorinių išmėginimų. Daug dėmesio skiriama ne tautiečiams migrantams, ne kaimynams emigrantams, pavyzdžiui, bėgantiems iš Ukrainos nuo karo, stengiantis nematyti grėsmės Nr. 1 – Astravo AE“, – sakė V.Landsbergis.
Pasak jo, šiame kontekste aktyviai veikia Rusija, nepripažįstanti savo buvusių kolonijų apsisprendimo teisės.
„Iš keturių siūlymų, kuriuos siūlė Baltarusijos ekspertai ir mokslininkai, gavus tarptautines rekomendacijas, buvo pateikta kur kas mažiau pavojinga kaimynams, bet pasirinkta pati pavojingiausia, kad būtų griaunami santykiai. Neabejotina, kad tai buvo Kremliaus įsakymas“, – kalbėjo profesorius V.Landsbergis.
Pasak jo, branduolinis terorizmas nėra naujas reiškinys, jau nekalbant apie grasinimus. O grasinimas yra tolygus panaudojimui. Draudžiama ne tik naudoti, bet ir grasinti.
„Tas, kuris pasirašinėja įsakymus Minske, tai vykdo, kas yra liepta. Tai bus jo atsakomybė. Bus padaryta, kaip nori Didysis vadas. Padėkime jam susiprasti ir pakeisti statybos vietą.
Ne prie ES sienos! Turime tai kartoti, reikalauti ir nesutikti su grasinimais. Mums nereikia daug katastrofų – mūsų gyvybei užteks vienos.
Mūsų pirmasis uždavinys būtų nesukiužti dėl spaudimo, dėl demagogijų ir spaudimo, kad nieko negalime padaryti. Jei darysime viską, ką galime, neliksime vieni. Turime pasiekti aiškią poziciją kartu su visa ES. Turime išnaudoti visus svertus ir argumentus ir klausimą dėti ant stalo“, – teigė profesorius.
Astravo AE nesuderinama su žmonių interesais
Buvęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus savo kalbą pradėjo nuo istorijos prisiminimo. Pasak jo, ši rugpjūčio 23-oji primena istoriją, išgyventas tautos kančias ir valstybės netektis.
„Dabar esame priversti kalbėti apie grėsmes, kurios veikia mūsų dabartį. Labai norisi tikėtis, kad ateityje sveikas protas ir demokratija nugalės. Kalbant apie Astravo AE iškyla daug aspektų – ekonominis, energetinis ir daug kitų. Bet šios statybos pirmiausia kelia saugumo klausimus. Tai tapo galvos skausmu ir pačiai Baltarusijai, nes incidentas keičia incidentą.
Prie Lietuvos sienos Kremlius stato įtampos ir pavojaus žingsnį. Aišku, kad tai pavojus ne tik Lietuvai. Neduok Dieve, įvykus rimtai avarijai nukentėtų ir Baltarusija. O kaip elgiasi valstybė darbų užsakytoja – mes žinome.
Daug metų dirbau aplinkos apsaugos srityje ir galiu pasakyti, kad tai nesuderinama su ekonomine kultūra, žmonių interesais ir kaimyninių šalių santykiais“, – kalbėjo prezidentas ir priminė, kad šia problema turėtų susirūpinti visos ES šalys.
Astravo AE turės du reaktorius, kurių kiekvieno galia bus 1 200 megavatų. Pirmąjį reaktorių planuojama įjungti 2018 metais, o antrasis turėtų pradėti veikti 2020 metais. Liepos 10 dieną Astravo AE nukritus montuojamam reaktoriaus korpusui Baltarusijos energetikos ministerija sustabdė reaktoriaus montavimo darbus.
Baltaturijos aktyvistas: „Žiūrėkite kritiškai“
Konferencijoje prieš Astravo AE pasisakė politinis aktyvistas iš Baltarusijos Mikalai Ulasevich. Tai žmogus, kuris gyvena penkių kilometrų zonoje nuo elektrinės. Būtent jis pateikė informaciją, kuomet reaktoriaus korpusas tėškėsi į luitą.
„Į tai, ką jie jums sako – žiūrėkite kritiškai. Atominės elektrinės problema yra prioritetinėje mano kompanijoje, nes man nesinori gyventi tokioje kaimynystėje. Turime būti budrūs ir Astravo elektrinė neturi būti statoma“, – antradienį kalbėjo politinis aktyvistas.
Vyras aiškino, kad jokios ekonomikos šiame projekte nėra. Tai išskirtinai politinis ir net karinis projektas.
„Saugi atominė elektrinė gali būti tik vienu atveju, jei į jos reaktorių neįdės branduolinio kuro. Tačiau esu kategoriškas, ji turi būti uždaryta, nes jokios naudos baltarusiams čia nebus“, – tvirtino pranešėjas.
Pasak M.Ulasevich, tokios stoties statyti neturi teisės nei Baltarusija, nei Kaliningradas.
Lietuviai nenori uždelsto veikimo minos
Baltarusijos jungtinės piliečių partijos vadovas Anatolijus Liabedzka Lietuvai patarė suprasti, kas yra kaimynai.
„Autoritarinė valstybė iš principo negali būti geru partneriu. Baltarusija šiandien Sovietų Sąjungos dalelytė, kuri išliko tokia, kokia buvo“, – kritiškai kalbėjo politikas.
Pasak jo, lietuviai nenori turėti uždelsto veikimo minos prie sostinės ir nėra idiotai. „Japonai, kurie konstravo stotį irgi buvo ne idiotai. Skaičiavo, kad šešių metrų banga gali ateiti iki stoties, bet atėjo devynių. Tokie atvejai gali atsitikti kartą per šešis šimtus metų, bet niekas nežino, kada tas kartas įvyks.
Kremliaus rūmuose sėdintiems – tai eksperimentas. Lukašenka yra šantažo meistras. Jam šantažas yra jo normali būsena. Kas kaltas? O ką reikia daryti? Esu įsitikinęs, kad reikalingi stipri koalicinė grandis, kuri turi būti ir Baltarusijoje. Mes nepakankamai dirbame su baltarusių nuomone ir čia reikia labai daug dar padirbėti“, – sakė A.Liabedzka.
Nėra paprasta gauti pigios energijos
Energetikos ekspertas iš Latvijos pripažino, kad jie taip pat nesijaučia stabiliai dėl statybų Baltarusijoje.
„Branduolinė energetika yra paveldima kontraversija kiekviena etape nuo pačios užuomazgos statybos iki pabaigos. Mes turime prisiminti, kad bus mūsų šalyse daug asmenų ir mąstančių kitaip. Pramonininkai gali svajoti apie pigesnę energiją – kodėl gi ne? Nėra taip paprasta gauti pigią energiją ir ypač saugią energiją. Jei pažvelgsime į skaičius Jungtinėje Karalystėje ir kitur – kainos yra didžiulės“, – pripažino latvis Juris Ozolinš.
Energetikos ekspertas prisiminė Latvijos spaudoje skaitytą straipsnį, kad Latvija su Lietuva kartu turi reaguoti į statybas Astrave. Buvo minėta, kad Lietuvoje trūksta elektros energijos. „Tai netiesa. Lietuva turi prekybos deficitą, tačiau jai netrūksta pačios energijos“, – sakė pranešėjas. Estijos atstovas: „Turime pasakyti, kad nedomina“
Svečias iš Estijos kalbėjo, kad dabar turime kalbėti, kokius toliau veiksmus gali visos šalys atlikti, kad užtikrintų maksimalų saugumą. Vienas iš būdų – sinchronizavimas.
Pasak jo, labai svarbu ieškoti kitų būdų. Suomijoje yra mechanizmas, kuris pašalina iš Rusijos eksportuojamos elektros konkurencinius pranašumus ir tai yra labai svarbus žingsnis ir veiksmas, kai energija yra gaminama pagal kitus reglamentus.
„Jei norime tiesiog pasakyti, kad mūsų nedomina energijos importas iš trečiųjų šalių tai dabar geras laikas pasakyti ir ne tik kalbas kalbėti, o darbus dirbti.
Turime dirbti vieningai visose Baltijos šalyse. Mūsų ryšiai taip pat labai stiprūs su Suomija ir Švedija, tai galime imtis priemonių“, – sakė Energetikos departamento direktorius, Ekonomikos ir komunikacijos ministerijos atstovas Timo Tatar.
Tiltas tarp Lenkijos ir Lietuvos
Lenkijos žurnalistas Iwo Bender sutiko su konferencijos dalyviais, kad svarbiausia užtikrinti saugumą.
„Kitas dalykas dar svarbesnė ir tikroji priežastis, dėl ko statoma – tai energijos naudojimas kaip geopolitinės priemonės. Tai labai panašu, kaip Rusija naudoja gamtines dujas. Jie parduoda pigią energiją ir bando įkalti pleištą tarp šalių“, – sakė žurnalistas.
Jis priminė, kad daugeliui tai žinoma ir nėra nieko naujo. Siūlė palaikyta tiltą tarp Lenkijos ir Lietuvos.
„NATO viršūnių susitikime buvo pasiekta svarbių dalykų, kurie pagerins regiono saugumą. Baltijos šalys ir Lenkija mūsų šiaurės šalių draugai supranta, kas vyksta. Jei kalbame viena kalba – galime pasiekti daug daugiau“, – teigė žurnalistas.
