„Šiandien turėtume suvokti pagrindinį iškilusį klausimą – ar egzistuoja politinė bendruomenė? Ar gali ta bendruomenė apsispręsti pagrindiniu gyvybiniu klausimu? Prezidentė jau pasisakė, kad tai ne ekonominis ar politinis, o gynybinis klausimas.
Geriausia būtų šiandien, o ne rytoj, partijų atstovams rinktis ir fiksuoti popieriuje, kokia pozicija. Ar Gediminas Kirkilas turi popieriuje poziciją ir gali kalbėti už partiją, ar Valentinas Mazuronis turi savo poziciją?“ – žvelgdamas į susirinkusiuosius kritikavo buvęs pirmasis faktinis Lietuvos vadovas konservatorius V.Landsbergis.
Pasak jo, nebeturime laiko stumdytis ir aiškintis su „visokiais suktais ir nežinia ką reiškiančiais žodeliais“. „Dabar pradėsime nagrinėti poreikį statyti srovės keitiklį? Gal yra poreikis gauti Lukašenkos pritarimą? Štai mūsų užduotis, kaip gauti Lukašenkos pritarimą“, – piktinosi ir vietoje nenustygo V.Landsbergis.
Aiškino, kad reikia ko nors išmokti trumpoje istorijoje. Reikalingas planas dėl elektros energijos ribojimo iš trečiųjų šalių. „Ar galima riboti pirkimą iš to prakeikto Astravo? Turės būti atnaujintos ES ir Rusijos derybos. Jei nebus atnaujintos, tai mes nieko nedarome? Baikite komedijas krėsti. Mūsų didelė atsakomybė. Derybos dėl sinchronizavimo? Baikite „baikas“, – kandaus šypsnio neslėpė konservatorius.
„Kreipkimės į centro komitetą Maskvoje: „Ar galima atnaujinti derybas?“ Kažką ne taip padarėme, tai dabar Baltarusija sprendžia. Nieko Baltarusija nesprendžia, o viską daro Kremlius. Jie tik įkaitai.
Jei Vakarai nori pulti, mes pasidarome žiedą apsisaugoti. Kaip admirolas Žirinovskis paskelbė, kad padarys tokias sąlygas, kai priešai už sienos nebegalės gyventi. Tai nėra šiaip sau kliedėjimai.
Mes parašėme skundą Baltarusijai, po dvejų metų NVO atsakė, kad skundas pagrįstas. Dar po dvejų metų siųsti mūsų popieriai į Minską. Minskas neatsakė, ir laukiam. Kodėl leidžiame tyčiotis?“ – stovėdamas prieš sužiurusią minią dėstė V.Landsbergis.
„Musė atskrido, ar tai reiškia, kad paleidimo data nusikels. Gal kažkiek vėliau gausime bombą ant galvos? Turime susitarti tarpusavyje – ar einame vieningai. Atsiprašau, pone Mazuroni, kaip sakėte, kad reikia, jog EK pritartų, ir tada kalbėsime. Nekalbėkite, kad netyčia pasakėte. Reikia daryti, o ne kalbėti. Atleiskite, tiesiog noriu paskatinti imtis darbo šiandien“, – po tokios profesoriaus kalbos salėje nuvilnijo plojimai.
Astravo AE turės du reaktorius, kurių kiekvieno galia bus 1 200 megavatų. Pirmąjį reaktorių planuojama įjungti 2018 metais, o antrasis turėtų pradėti veikti 2020 metais. Liepą atliekant bandymus, krito reaktoriaus korpusas, ir tai buvo didžiausias iš iki šiol įvykusių jos statybos incidentų.
Lietuva siūlo Baltarusijai suformuoti tarptautinių ekspertų komandą, kuri ištirtų jos statybos saugumą ir pateiktų rekomendacijas.
