Dauguma artimiausiu metu ketinamų registruoti prezidentės įstatymų pakeitimų skirti kovai su korupcija, ypač su politine jos atmaina.
Akivaizdu, kad visuomenė palankiai žvelgia į bet kokius sumanymus, kurių tikslas – mažinti korupciją, todėl ir rinkimų programose kone visos partijos žada tuo užsiimti. Tai anaiptol ne nauja politinė mada – tokiais šūkiais mojuota ir per visus ankstesnius rinkimus.
Bet prezidentė teiks Seimui jau konkrečius teisės aktus, kartu nevengdama komentuoti, kad dabartinė valdžia nesugeba tvarkytis su didžiuliu korupcijos mastu.
Taip visuomenei siunčiamas signalas, kad šalies vadovė daro tai, ko iki šiol nepadarė šis Seimas ir Vyriausybė.
Aišku, atmesti prezidentės projektus Seimui šiuo metu būtų labai sunku net ir pavydint jai kovotojos su korupcija laurų. Kita vertus, bent dalis siūlomų teisės aktų galėtų duoti ir naudos.
Vis dėlto šalies vadovės teikiamos įstatymų pataisos gali strigti – jos tikriausiai sulauks nemažai teisininkų kritikos ir pastabų. Apie tai jau viešai prabilo Seimo pirmininkė L.Graužinienė.
Vienas radikaliausių prezidentės siūlymų – neteisingai užpildžiusius turto deklaracijas politikus šalinti iš politinio proceso. Tokios bausmės būtų taikomos kandidatams į renkamus postus – prezidento, mero, Seimo ir Europos Parlamento, savivaldybių tarybų nario.
Jei deklaracijose nuslėpto turto faktai paaiškėtų tokius politikus jau išrinkus, jie būtų šalinami iš pareigų apkaltos būdu arba Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu.
Toks pasiūlymas, atrodytų, kelia politikams labai aukštus skaidrumo reikalavimus, o tam visuomenė linkusi pritarti plojimais. Bet galėtų pasitaikyti ir atvejų, kai ypač politikos naujokas grynai per apsirikimą nedeklaruotų kokio nors savo turto ir jau būtų sumaltas naujų teisės normų girnomis.
Didelė tikimybė, kad tokios įstatymų pataisos bus atmestos ar pakeistos nustačius prieštaravimų šalies Konstitucijai. Mat čia teisininkai gali įžvelgti ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimų, ir teisės rinkti bei būti išrinktam suvaržymų.
Tačiau kiti prezidentės politinės korupcijos užkardymo siūlymai neturėtų smarkiai užkliūti teisininkams, ir jų likimas priklausys nuo Seimo.
Antai šalies vadovė užsimojo skaidrinti politikų labdaros fondus. Įstatymu norima įpareigoti viešai skelbti šių fondų veiklos ataskaitas, nurodant ir aukotojus, ir kam panaudoti pinigai.
Reikia pripažinti, kad šiais fondais gali būti manipuliuojama siekiant papildyti rinkimų kampanijos kasą ar asmeninę kišenę prisidengus labdaros šydu, nors didelių tokio pobūdžio skandalų dar nekilo.
Seimo pirmininkė pasiūlė apsidrausti net dar labiau nei prezidentė – iš viso neleisti bent jau parlamentaramas steigti labdaros fondų, nes esą rinkėjams kyla įtarimų, ar jie valdomi skaidriai ir nenaudojami politiniais tikslais.
Tačiau tuomet reikėtų ne tik patiems politikams, bet ir jų šeimų nariams neleisti steigti ar valdyti labdaros fondų.
Prisiminus, kokį svarbų postūmį visai labdaringai veiklai Lietuvoje suteikė baigusio kadenciją prezidento V.Adamkaus žmonos A.Adamkienės fondas, tokį siūlymą reikėtų vertinti atsargiai, nors daugiau skaidrumo būtų tik į naudą.
Regis, neturėtų sukelti didelių teisinių prieštaravimų ir šalies vadovės siūlymas didinti baudas už korupcinius nusikaltimus atsižvelgiant į jų sunkumą.
Mat teismų praktika rodo, kad net už sunkius korupcinius nusikaltimus skiriamos baudos artimos minimaliam jų dydžiui ir siekia vos 8 proc. maksimalios ribos. Pernai tokių baudų vidurkis tesudarė 4559 eurus, kai maksimalus leistinas dydis – 56,5 tūkst. eurų.
Įstatymu įtvirtinta aukštesnė baudų už sunkias korupcines veikas kartelė būtų papildoma atgrasymo nuo šios rūšies nusikaltimų priemonė.
Tuo metu siūlymas įteisinti užsienyje nuo Lietuvos teisėsaugos besislapstančių asmenų teisinį persekiojimą, sudarant galimybę juos teisti už akių, turbūt pirmiausia skirtas likviduotų „Snoro“ ir Ūkio banko savininkams, kurie, kaip spėjama, prieglobstį susirado Rusijoje.
Prezidentūra paskelbė, kad taip siekiama užlopyti teisinę spragą, neleidžiančią baigti ikiteisminio tyrimo, jei įtariamasis slepiasi ir negali būti apklaustas.
Tuomet ir tokios bylos neįmanoma perduoti teismui, nors galimybę teisti už akių ir numato Lietuvos teisė.
Pagal siūlomas įstatymų pataisas tokiais atvejais būtų galima baigti ikiteisminį tyrimą, vadinasi, ir teisti kaltinamuosius už akių. Tik vargu ar tai paskatins pasiduoti Lietuvos teisėsaugai nuo jos jau pasprukusius asmenis ar atbaidys kitus įtariamuosius nuo tokio žingsnio.
Kita vertus, teisininkai jau sukritikavo šį Prezidentūros projektą, tvirtindami, kad jis pažeistų asmens teisę į teisingą teismą.