Vienas tokią mokslinę teoriją skatinančių tautos išrinktųjų – socialdemokratas E.Šablinskas, pateikęs esminį projektą – rinkimus rengti ne sekmadieniais, o šeštadieniais.
Visa projekto esmė – jo paaiškinimuose. Pasak E.Šablinsko, daugelis iš tų tūkstančių žmonių, kurie dirba per rinkimus, pirmadienio rytą į darbą atvyksta „pavargę, suirzę ir neproduktyvūs“. Tokia pati nelaimė esą ištinka ir visus kitus, ilgai laukiančius rinkimų rezultatų.
Dar vienas argumentas jau susijęs, galima sakyti, jei ne su nacionaliniu saugumu, tai bent su karu keliuose. Mat, anot E.Šablinsko, daugelis rinkėjų būna savaitgaliais išvykę kur nors toliau, todėl sekmadienį grįždami atgal dažnai taip skuba atlikti savo pilietinės pareigos, kad sukelia „pavojų aplinkiniams“.
Kitaip sakant, jei piliečiai galėtų balsuoti šeštadienį, jie niekur nevažinėtų. Va, taip.
Radioaktyvus lietus, matyt, pakrapnojo ir ant „darbiečių“ galvos. Partija mano, kad iš 14 ministerijų turėtų likti 5, o valdininkų sumažėti perpus. Tiesa, „darbiečių“ atstovas G.Tamošiūnas kiek santūresnis – pasiūlė nedelsiant sujungti keturias ministerijas į dvi, o ministrams neleisti būti Seimo nariais.
Tik bėda, kad šie projektai kiaurai supeliję nuo senatvės ir sutrinti nuo daugkartinio naudojimo, nes panašių praregėjimų atsiranda beveik prieš kiekvienus Seimo rinkimus. Bet politikams tai nė motais, nes netgi bevaisis pabarškinimas būna malonus bent dalies rinkėjų ausiai. Tad kodėl dar sykį nepabarškinus?