Pirmoji plytelė bus įkasta Laisvės alėjos ir Krėvos gatvės
kampe, kur tada veikusiame treke treniravosi dviratininkas Isakas
Anolikas, 1924 metais Lietuvai atstovavęs pirmosiose šaliai
olimpinėse žaidynėse Paryžiuje.
„Atminimo akmenys“ Kaune taip pat bus įrengti dailininkams
Černei Percikovičiūtei ir Jakovui Lipšicui, gydytojams Vladimirui
Lazersonui ir Reginai Lazersonienei-Safočinskaitei.
Juose parašyti žmogaus vardas, pavardė, gimimo metai, nužudymo
metai ir vieta, taip pat nurodyta, ar žmogus toje vietoje gyveno,
mokėsi, dirbo.
Projektą inicijavusio Lietuvos žmogaus teisių centro atstovė
Simona Gaidytė sakė, kad „Atminimo akmenų“ įdėjimas Lietuvoje
reiškia naują etapą šalies istorijoje.
„Iki šiol Holokaustas Lietuvoje dažnai buvo laikomas tik
žydų tragedija, tačiau „Atminimo akmenys“ simbolizuoja
suvokimą, kad Holokausto aukos yra visos šalies netektis. Mums, kaip
organizacijai, projekto sėkmė reiškia, jog nebelieka „jie ir
mes“ perskyros – visi esame tos pačios visuomenės ir jos
istorijos dalis“, – pranešime cituojama S.Gaidytė.
Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vyriausioji
specialistė Danutė Rūkienė pabrėžė, kad įamžinti žmonės
buvo ne eiliniai kauniečiai.
„Jie vaikščiojo tomis pačiomis gatvėmis, gydė žmones,
tapė paveikslus, siekė sporto aukštumų. Savo darbais jie įnešė
didelį indėlį į mūsų krašto mokslo ir kultūros plėtrą“,
– sakė Kauno savivaldybės atstovė.
„Atminimo akmenys“ taip pat bus įrengti Vilniuje,
Panevėžyje ir Šiauliuose. Plyteles įmontuos pats idėjos autorius,
garsus vokiečių architektas ir menininkas Gunteris Demnigas.
Lietuva yra pirmoji iš Baltijos šalių, prisidėjusi prie šio
projekto. „Atminimo akmenys“ yra 18-oje Europos valstybių ir
daugiau nei 50 tūkst. vietų.