Nekaltą lietuvį už grotų JAV pūdė net 300 dienų

Studentas iš tolimos šalies, skaitantis knygas ir kremtantis „studentų maistą“. Taip JAV areštinėje laikomiems vyrams atrodė Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) aviaciją studijuojantis 22 metų Egidijus Riaubys.

Pirmąsias dienas nelaisvėje jis net nelipdavo iš lovos ir neatitraukdavo akių nuo knygų. Bet vėliau lietuvį ėmė kalbinti patys sulaikytieji.

Būsimasis lakūnas iš Lietuvos buvo atsidūręs Naujojo Džersio valstijos tardymo izoliatoriuje – sektoriuje, kur laikomi vien lytiniais nusikaltimais įtariami vyrai.

Studentas, kuris išrausta vien tardamas žodį „prievartavimas“, net dešimt mėnesių JAV pareigūnams įrodinėjo, kad jis nėra įvykdęs tokio nusikaltimo. Ir įrodė.

Per tą laiką jo kurso draugai baigė studijas ir gavo diplomus, o sesuo pagimdė kūdikį.

„Tie metai lyg ir iškirpti iš mano gyvenimo.

Dabar norėčiau, kad vėl viskas grįžtų į savo vėžes – baigčiau universitetą, susirasčiau darbą ir tapčiau pilotu“, – kalbėjo beveik metus be kaltės už Atlanto kalintas vaikinas.

Praėjusių metų liepą pagal studentų mainų programą „Work and travel“ („Dirbk ir keliauk“) į JAV išvykęs E.Riaubys į Lietuvą grįžo tik prieš kelias savaites, o neseniai sulaukė ir lagamino su savo daiktais.

Iš Varėnos rajono kilęs studentas su bendramoksliu praėjusią vasarą dirbo nedideliame JAV kurorte Avalone. E.Riaubys gyveno šeimoje, kuri turizmo sezono metu atidaro nedidelę parduotuvę.

Studentas šeimininkams padėdavo iškrauti prekes, pirkėjams įdėdavo salotų.

Laisvalaikiu draugiški šeimininkai savo svečią nuveždavo apžiūrėti lankytinų vietų.

Vieną vakarą su draugu į barą išėjęs amerikiečių šeimos pagalbininkas namo negrįžo. Uždarius barą jo lankytojai išėjo į kiemą, ten prie E.Riaubio priėjo nepažįstama mergina.

Pasišnekučiuodami jaunuoliai nuėjo jūros link. Jie prisėdo ant pakrantėje sudėtų pripučiamųjų plaustų. E.Riaubys neslėpė, kad buvo išgėręs, o kartu su juo ėjusi mergina atrodė dar girtesnė.

Naują pažįstamąją pakrantėje trumpam palikęs studentas nuėjo į parduotuvę, o kai sugrįžo, prie merginos jau stovėjo policijos ekipažas.

Ją netrukus išsivežė greitosios pagalbos automobilis, o policininkai nieko neaiškindami E.Riaubiui surakino rankas.

Tarnybiniu automobiliu lietuvis buvo nuvežtas į policijos nuovadą ir išrengtas iki pusės – esą marškinių reikėjo kaip daiktinio įrodymo.

Kad užsieniečiui nekiltų minčių pasprukti, pareigūnai jį prirakino prie suoliuko.

Pasinaudoję „Google“ vertimo programa pareigūnai sulaikytajam į lietuvių kalbą bandė išversti jo teises, tačiau angliškai E.Riaubys suprato geriau nei tokį vertimą.

Prirakintas pusnuogis jaunuolis sulaukė ryto, kol į nuovadą atvyko policijos tyrėjas.

Manydamas, kad įvyko nesusipratimas, E.Riaubys su juo draugiškai pasikalbėjo, papasakojo, ką veikė tą vakarą.

„Tai buvo tik mano vizito JAV pradžia – mano anglų kalba dar nebuvo labai sklandi. Gal ką nors ne taip supratau, bet vėliau advokatas sakė, kad geriau būčiau su juo visai nebendravęs“, – pasakojo E.Riaubys.

Netrukus jis buvo nuvežtas į areštinę, o JAV spauda paskelbė, kad jaunuolis iš Lietuvos įtariamas prievartavęs be sąmonės gulinčią 28 metų moterį.

E.Riaubys pirmąsias penkias dienas buvo laikomas patalpoje be jokių baldų, kurią patys pareigūnai vadino laukiamuoju. Vienu metu joje buvo net dešimt žmonių.

Bet kuriuo paros metu atvesti vyrai gaudavo po čiužinį ir antklodę, kurią pasitiesdavo ant grindų.

„Paklotą, kurį aš gavau, sunku pavadinti net čiužiniu, antklodė – taip pat ne pirmos jaunystės.

Man pasisekė tik tiek, kad šioje patalpoje atsidūriau pirmasis, tad guolį galėjau įsitaisyti kampe“, – pirmąsias nelaisvės dienas prisiminė jaunuolis.

Atsidūręs už grotų E.Riaubys pareigūnų ne kartą prašė apie jo sulaikymą pranešti amerikiečių šeimai, kurioje dirbo ir gyveno.

Ar pareigūnai tai padarė, jam neatsakė.

Po kelių dienų sulaikytasis gavo leidimą susisiekti su Lietuvos konsulu JAV.

„Tada pradėjau suprasti, kad situacija labai rimta. Pagal JAV įstatymus buvau įtariamas sunkiausiu, 1-ojo laipsnio, nusikaltimu“, – pasakojo E.Riaubys.

Iš pradžių jis turėjo vilčių, kad namo grįš kartu su darbą pagal mainų programą baigusiu draugu, blogiausiu atveju – prieš Naujuosius metus, kad spėtų bent išlaikyti egzaminus.

Tačiau vilčių vis mažėjo. Į pirmąjį teismo posėdį nuvežtas jaunuolis išgirdo, kad sunkiu nusikaltimu įtariamas užsienietis į laisvę galėtų būti išleistas tik už 250 tūkstančių JAV dolerių užstatą.

Nors vėliau suma buvo sumažinta, studentui iš Varėnos rajono ji vis tiek atrodė kosminė. Be to, baigėsi vizos galiojimas – išleistas į laisvę JAV jis būtų buvęs nelegalas.

Iš kitų teismo posėdžių E.Riaubys taip pat grįždavo nusivylęs – jie dažniausiai neįvykdavo ir užtrukdavo tik kelias minutes, nes pareigūnai nesuspėdavo surinkti įkalčių.

Nukentėjusiąja laikoma mergina nebuvo iškviesta nė į vieną teismo posėdį.

Ją pareigūnai bandė apklausti praėjus dienai po įvykio, tačiau ji atsakė nieko neprisimenanti ir nenorinti jokių bylų.

Pensilvanijos valstijoje gyvenanti mergina atsisakė bendrauti ir su tyrėju, nuvykusiu į jos namus. Prokurorė ne kartą prašė iškviesti galimą auką į teismą, bet jai neatvykus posėdžiai buvo atidedami dar mėnesiui.

E.Riaubys tebesėdėjo tardymo izoliatoriuje. Jis buvo kalinamas sektoriuje, kur teismo laukė vien lytiniais nusikaltimais įtariami vyrai. Jaunuolis gavo oranžinį JAV kalinių kombinezoną ir buvo apgyvendintas dvivietėje kameroje su dviaukšte lova.

„Užsiėmiau viršutinę lovą, kad pro šalį niekas nevaikščiotų ir turėčiau nors kiek asmeninės erdvės“, – pasakojo E.Riaubys.

Pradžioje iš savo vietos jis stengdavosi niekur neiti ir nuolat skaitė. Jo sąraše – 110 perskaitytų knygų. Izoliatoriaus prižiūrėtojai E.Riaubiui surado net rusiškų knygų, bet studentui lengviau skaityti angliškai.

Kai nusibodo populiarūs romanai, E.Riaubys paprašė draugų atsiųsti knygų apie aviaciją: „Po kelis kartus jas visas perskaičiau ir sukonspektavau, nes bendramoksliai atsiuntė ir sąsiuvinių.“

Kai pabodo knygos apie aviaciją, jis ėmė domėtis kitais mokslais – perskaitė keletą leidinių apie visuotinį atšilimą.

Be knygų ir sąsiuvinių, siuntiniuose negalėdavo būti daugiau nieko.

Prižiūrėtojai griežtai tikrindavo ir laiškus – juos atplėšdavo sulaikytojo akivaizdoje, o voką išsinešdavo atgal.

Vėliau E.Riaubys sužinojo, kad kaliniams kartais patenka narkotikų, primenančių vokų klijus.

Pas sulaikytuosius nuolat buvo daromos kratos.

Pareigūnai nupjaustydavo prie lovų pririštas virves, ant kurių vyrai pasidžiaudavo skalbinius.

Tikrintojai surinkdavo net muilą, jei pasirodydavo, kad kuris nors jo sukaupė per daug.

Izoliatoriaus gyventojai stengdavosi išsaugoti tik dantų pastą, nes ja bandė naikinti kameras užpuolusias skruzdėles.

Drabužių ir maisto produktų vyrai kartą per savaitę galėdavo užsisakyti iš kalėjimo parduotuvės, nes siūlomo valdiško maisto E.Riaubys nenori net prisiminti.

Skaniausi būdavo pusryčiai, pietums jie kimšdavo sumuštinius, o vakarienę vadindavo šunų ėdalu.

Amerikiečių šeima į įkalinto E.Riaubio sąskaitą pervesdavo pinigų, todėl jis iš parduotuvės užsisakydavo „studentų maistu“ vadinamo riešutų ir džiovintų vaisių mišinio.

Nors E.Riaubys savo elgesiu ir išvaizda gerokai skyrėsi nuo nemažai kalėjimų patirties turinčių vyrų, amerikiečiai jo neskriausdavo. Nuolat skaitantį studentą pirmasis užkalbino šio sektoriaus lyderiu laikomas kalinys.

Smūgio į veidą E.Riaubys sulaukė vienintelį kartą.

Vėliau paaiškėjo, kad be jokios priežasties jam trenkė psichikos sutrikimų turintis vyras.

Sulaikytųjų rūstybę lietuvis pajusdavo tik areštinės krepšinio aikštelėje.

„Amerikiečiai nemoka pralaimėti“, – pastebėjo Lietuvos mėgėjų komandose krepšinį žaidžiantis būsimasis lakūnas.

Pokalbių su kriminaline praeitimi mėgstančiais pasigirti vyrais E.Riaubys vengdavo. Vaikinas mėgdavo pasikalbėti tik su jo tėvo amžiaus argentiniečiu, kuris lietuvį mokė ispanų kalbos, o būsimasis lakūnas jam paaiškindavo apie aviaciją.

Dėl ko už grotų pateko argentinietis, E.Riaubys nesidomėjo.

Jį sujaudino tiktai kartu kalėjusio afrikiečio istorija. Jis dirbo slaugytoju ligoninėje, o bendraudamas su pacientais mėgdavo juos apsikabinti ar paglostyti. Užsienietis buvo apkaltintas seksualiniu priekabiavimu.

Amerikiečiai E.Riaubiui pavydėdavo dažnų pokalbių su artimaisiais – mažiausiai po kartą per savaitę paskambindavo tėvai ir sesuo.

Su laisvėje esančiais žmonėmis sulaikytieji bendraudavo interneto pokalbių programa. Poilsio kambaryje, kur jie galėdavo būti tik nustatytomis valandomis, stovėjo tik kompiuterių monitoriai, todėl patys kaliniai niekam skambinti negalėdavo.

Kartą E.Riaubiui kalbantis su tėvais toje pačioje patalpoje televizorių žiūrintys sulaikytieji susimušė.

Kad nebūtų apkaltintas dalyvavimu muštynėse, vaikinas skubiai baigė pokalbį ir grįžo į kamerą.

Tardymo izoliatoriuje E.Riaubys praleido dešimt mėnesių.

Tiktai šių metų gegužės 19-ąją teismas, gavęs DNR tyrimų išvadas, paskelbė, kad mergina seksualinės prievartos nepatyrė, o E.Riaubys – nekaltas.

Jaunuolis įsitikinęs, kad viskas būtų užtrukę dar ilgiau, jeigu draugų padedami jo tėvai nebūtų suradę amerikiečio advokato. Kad viskas vyktų greičiau, teisininkas jam patarė pripažinti kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Nuosprendį paskelbęs teismas bausmės už šį nusikaltimą jau nebeskyrė – įskaitė nelaisvėje išbūtą laiką.

Neteisėtai kalintą jaunuolį palaikydavo ir teismo salėje vertėjavusi JAV gyvenanti lietuvė.

Į kiekvieną teismo posėdį atvykdavo ir E.Riaubį įdarbinę šeimininkai.

Bet antrankiais surakintam lietuviui policijos pareigūnai su jais neleisdavo persimesti nė žodžiu.

Su visą laiką jį rėmusia amerikiečių šeima E.Riaubys negalėjo susitikti ir išleistas iš tardymo izoliatoriaus.

Galiojančios vizos nebeturintis užsienietis iš karto buvo nugabentas į kitą sulaikymo įstaigą – migracijos tarnybą.

Laukdamas ekstradicijos į Lietuvą ten jis išbuvo dar septynias savaites.

Nors migracijos tarnyboje laikomiems užsieniečiams nebuvo leidžiama išeiti į miestą, ten jie gavo drabužių, be to, visą dieną galėjo žiūrėti televizorių arba sportuoti.

Draugiškesni atrodė ir ten laikomi žmonės.

Vienas jų E.Riaubiui padėjo susisiekti su tėvais – paskambino savo draugui, o šis – lietuvio tėvui.

Tačiau beveik metus nekaltai kalėjęs E.Riaubys iš JAV nežada reikalauti kompensacijų.

„Aš prisiėmiau kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo, todėl manau, kad kompensacija man nebepriklauso.

Teisybės paieškos turbūt užtruktų labai ilgai ir man bei mano artimiesiems kainuotų nemažai nervų. Aš noriu toliau siekti savo tikslų“, – kalbėjo E.Riaubys.