Jo teigimu, galimybes tam atveria Norvegijos sprendimas
ratifikuoti Hagos konvenciją.
„Kai konvencija įsigaliojo, tai be to, kad atsiranda daugiau
bendravimo kanalų, kartu atsiveria galimybės toms šalims, kurios
ratifikavusio konvenciją, vadinasi, ir Lietuvai galbūt – kalbant
apie laikiną globą, kai yra atvejai, verčiantys tai daryti, jeigu
yra netinkamai elgiamasi – galima būtų toliau svarstyti ateityje
galimybę, kad būtų ta globa suteikta toje šalyje, iš kurios
vaikas atvykęs. Tas yra labai svarbu psichologiškai“, – BNS sakė
ministras.
Vaikų apsaugos klausimus L.Linkevičius aptarė su Norevgijos
vaikų ir lygybės ministre Solveiga Horn.
„Iš tikrųjų vyksta labai geranoriškas bendradarbiavimas ir
dar kartą išgirdau, kad toms priemonėms, kurių imamasi,
vienintelė sąlyga yra vaiko interesai“, – sakė ministras.
Norvegija šiemet ratifikavo Hagos konvenciją, ji įsigaliojo
liepos 1 dieną. Konvencija užtikrina susijusių šalių
bendradarbiavimą ir dalinimąsi informacija kiekvienoje byloje.
Manoma, ši konvencija padės užtikrinti geresnę apsaugą vaikų,
turinčių giminystės ryšių kitoje konvenciją pasirašiusioje
valstybėje. 1996 metais priimta Hagos konvencija dėl jurisdikcijos,
taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų
pareigų bei vaikų apsaugos priemonių srityje šiuo metu galioja
40-yje pasaulio valstybių, įskaitant visas Europos Sąjungos šalis.
2015 metų duomenimis, Norvegijoje atvykę su tėvais gyvena per 5
tūkst. lietuvių vaikų, dar apie 2 tūkst. yra gimę Norvegijoje.
Lietuvoje buvo kilęs nepasitenkinimas, kai iš emigrantų šeimų
dėl nederamo elgesio buvo paimti vaikai. Pareigūnai sako, kad iš
lietuvių šeimų Norvegijoje paimta statistiškai nedaug vaikų,
palyginti su kitų tautybių šeimomis.