Teisės ekspertai ne kartą viešai kritikavo išeitinių išmokų Seimo nariams skyrimo tvarką vadindami ją neteisinga, nes ne kas kitas, o patys politikai sau ją pasitvirtino Seimo statutu.
Logiškai skamba ir kitas specialistų argumentas: išeitinės išmokos paprastai priklauso tik tiems dirbantiesiems, kurie atleidžiami netikėtai, o pasibaigusią Seimo nario kadenciją kažin ar galima vadinti labai netikėtu įvykiu? Politikams tokie argumentai nė motais.
Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ne kartą yra viešai pasakiusi, kad išeitinės išmokos ne privilegija. „Aš nemanau, kad tai yra privilegija. Reikia įvertinti ir tai, jog tam, kad profesionalai, specialistai, turintys didžiulę darbo patirtį, vis dėlto ryžtųsi ateiti į politiką, turi būti sudarytos ir tam tikros sąlygos. Nereikia žiūrėti siaurąja prasme, nereikia niekada vieni kitiems pavydėti“, – yra sakiusi politikė Lietuvos televizijos naujienų tarnybai.
Kyla atlyginimai, didėja ir išmokos
Kiekvieną kadenciją didėjantys Seimo narių atlyginimai atitinkamai didina ir po kadencijos skiriamų išmokų dydį. Nors šiemet Seimo nariams ir jų padėjėjams jau numatyta apie 1,8 mln. eurų, apie konkrečias sumas kalbama nenoriai – neva tai daryti dar per anksti.
Praėjusios kadencijos Seimo nariams buvo išmokėtos šiek tiek mažesnės kompensacijos, nes skiriasi nustatytasis Seimo narių darbo užmokestis 2012 ir 2016 m.
Štai 2008–2013 metų Seimo kadencijos vidutinis parlamentaro be įvairių priedų atlyginimas siekė 6910 litų (2 tūkst. eurų), Seimo pirmininko – 9195 litų (2665 eurų), o 2014–2016 metų kadencijos, 2014-ųjų metų duomenimis, Seimo narys vidutiniškai uždirba 8730 litų (2528 eurų), o Seimo pirmininko pareigybei skirtas 11610 litų (3362 eurų) atlyginimas. Tiesa, 2015-aisiais parlamentarų algos dar šiek tiek augo.
Išeitinių išmokų (kartu su socialinio draudimo įmokomis) Seimo nariams suma 2012 m. buvo 840,0 tūkst. eurų (iš jų darbo užmokestis – 641,3 tūkst. eurų; socialinio draudimo įmokos – 198,7 tūkst. eurų).
Kompensacija – 2–6 atlyginimai
Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Artūras Zeleniakas, paklaustas, kaip apskaičiuojamas išmokos dydis, teigė: „Seimo nario išeitinės išmokos mokėjimą reglamentuoja Seimo statuto 15(5) straipsnio 2 dalis. Nutrūkus Seimo nario įgaliojimams Konstitucijos 63 straipsnio 1 ir 4 punktuose numatytais atvejais, jam išmokama išeitinė išmoka. Seimo nariui išmokama tiek vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinė išmoka, kiek metų nepertraukiamai truko jo kadencija Seime, bet ne mažesnė kaip 2 ir ne didesnė kaip 6 vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio.“
Anot jo, jeigu asmuo Seimo nariu buvo ne visus kadencijos metus, tai šiame straipsnyje didesnės negu 6 mėnesių trukmės laikotarpis laikomas visais kadencijos metais. Išeitinė išmoka nemokama, jeigu Seimo narys, kurio įgaliojimai nutrūko Konstitucijos 63 straipsnio 1 punkte numatytu atveju, vėl išrenkamas Seimo nariu.
Kiekvienam Seimo nariui priklausanti išeitinė išmoka skaičiuojama atsižvelgiant į to Seimo nario vidutinį mėnesinį atlyginimą. Vidutinio mėnesinio atlyginimo skaičiavimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650.
Apie tai, kokia suma kadencijos pabaigoje bus išmokėta Seimo pirmininkei, pašnekovas atsakyti negalėjo: „Kokio dydžio išeitinė išmoka bus išmokėta kiekvienam Seimo nariui, kurio įgaliojimų laikas pasibaigs, galėsime informuoti paaiškėjus rinkimų rezultatams ir konkrečiai apskaičiavus mokėtinas sumas“, – teigė A. Zeleniakas.
V. Gapšys liks be kompensacijos
Šios kadencijos Seime yra keletas Seimo narių, kurie savo noru paliko darbo vietas dar iki kadencijos pabaigos – tai po korupcijos skandalo atsistatydinęs liberalas Eligijus Masiulis ir Seimo nario postą nusprendęs palikti Vytautas Gapšys.
Jiems išmokos nepriklausys, nes teisės aktai numato, jog Seimo nariui išmokama išeitinė išmoka nutrūkus jo įgaliojimams Konstitucijos 63 straipsnio 1 ir 4 punktuose numatytais atvejais. Kitais atvejais, pavyzdžiui, Seimo nariui atsistatydinus (3 punktas), išmoka nepriklauso.
Sekretorės ir padėjėjai neliks nuskriausti
Seimo nariai priimdami sprendimus dėl išeitinių kompensacijų nenuskriaudė ir savo padėjėjų.
Šios kadencijos pabaigoje padėjėjų-sekretorių išeitinėms išmokoms ir kompensacijoms už nepanaudotas atostogas 2016 m. numatyta 494,3 tūkst. eurų (iš jų darbo užmokesčiui – 377,4 tūkst. eurų; socialinio draudimo įmokoms – 116,9 tūkst. eurų).
Šiuo metu galiojanti tvarka numato, kad kiekvienam Seimo nariui įsteigiamos trys Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus pareigybės. Seimo nariui, turinčiam specialiųjų poreikių, Seimo valdybos pritarimu gali būti steigiama viena papildoma Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus pareigybė.
Įdomu tai, kad nėra nė vieno politiko, kuris Seime imtųsi visų darbų vienas pats. Visi šios kadencijos Seimo nariai turi padėjėjų.
Paklaustas apie tai, kokio dydžio išmokos gali tikėtis vidutinį atlyginimą gaunantis Seimo nario padėjėjas, A.Zeleniakas sakė: „Konkretūs skaičiavimai būtų per ankstyvi. Netinkamas būtų ir vidutinio išmokos dydžio skaičiavimas. Prašyčiau atkreipti dėmesį į Valstybės tarnybos įstatymą – jo nustatyta tvarka Seimo narių padėjėjai-sekretoriai, kaip politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, yra priimami į tarnybą bei atleidžiami iš jos.
Valstybės tarnybos įstatymas taip pat reglamentuoja ir šių valstybės tarnautojų atlyginimo dydį bei kitus kriterijus, nuo kurių priklauso išeitinių išmokų dydis. Taigi išmokų dydžiai pasibaigus šiai Seimo kadencijai gali būti labai įvairūs.“