Tokiu būdu Šiauliai prisijungė prie didžiausio memorialo po atviru dangumi Europoje.
„Atminimo akmenis“ įrengė pats tarptautinio projekto autorius, garsus vokiečių menininkas Gunteris Demnigas.
„Atminimo akmenų“ daugėja
„Būtų neteisinga sakyti, kad džiaugiuosi, nes žinome šių akmenų atsiradimo priežastį. Bet aš džiaugiuosi būdamas čia, džiaugiuosi, kad tokių akmenų Europoje daugėja. Jų įvairiose šalyse jau yra beveik 60 tūkstančių.
Kai kalbame apie milijonus aukų, tai yra abstraktūs skaičiai, o vieno žmogaus istorija paliečia labiau ir priverčia galvoti“, – per „Atminimo akmens“ atidarymo ceremoniją sakė G.Demnigas.
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas atkreipė dėmesį į vietą, kurioje buvo įmūrytas S.Petuchauskui atminti skirtas akmuo.
„Šis akmuo gulės prie atminimo lentos iškiliam šiauliečiui, Šiaulių burmistrui Jackui Sondeckiui, kuris karo metu nuo pražūties gelbėjo iš geto pabėgusius S.Petuchausko šeimos narius. Galime ir privalome gyventi taip, kaip Dievas mums liepia“, – sakė A.Visockas.
Svarbu prisiminti Holokausto aukas
Į susirinkusiuosius kreipęsis Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Josifas Buršteinas pabrėžė, kad Šiaulių istoriją kūrė ir žydai.
Ceremonijoje dalyvavęs Lietuvos Respublikos užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius sakė, prisiminti Holokausto aukas svarbu ne tik žydų bendruomenės nariams.
„Tai – šaunus projektas. Vakar „Atminimo akmenys“ buvo įmūryti Kauno grindinyje.
Rytoj tokia ceremonija vyks Vilniuje. Šių Holokausto aukoms atminti skirtų akmenų atsiras ir Panevėžyje“, – sakė M.Bekešius.
Garsėjo sąžiningumu ir dora
Šiauliuose S.Petuchauskui atminti skirto akmens įmūrijimo ceremonijoje dalyvavo ir jo sūnus profesorius Markas Petuchauskas.
„Visi apie tėvus atsiliepia gerai. Aš – ne išimtis. Kalbėdamas apie tėvą aš galiu remtis ne tik savo pastebėjimais, bet ir jo amžininkų atsiminimais. Mano tėvas garsėjo sąžiningumu ir dora. Už tai jis buvo gerbiamas ir mylimas šiauliečių“, – sakė M.Petuchauskas.
Šio iškilaus šiauliečio nuopelnus miestui priminęs advokatas Jonas Nekrašius sakė, kad S.Petuchauskas buvo labai kuklus, mažai kalbantis, bet daug darantis žmogus: „Dvidešimt metų savivaldybėje dirbęs S.Petuchauskas buvo ne partijos žmogus, o tikras savivaldybininkas. Jis neskirstė žmonių į žydus, lietuvius ar rusus, o dirbo visų šiauliečių labui.“
Į mirtį išvažiavo su vaikais
Nors iškilminga ceremonija vyko prie S.Petuchauskui atminti skirto akmens, nebuvo pamirštas ir U.Rozovskis, kuriam atminti skirtas akmuo buvo įmontuotas Vilniaus gatvės grindinyje, prie namo, kuriame šis vaikų gydytojas gyveno.
Po 1943 metų lapkričio 5 dienos Šiaulių gete vykdytos „vaikų akcijos“ U.Rozovskis kartu su dar keliais suimtaisiais, nenorėdamas palikti vaikų, savo noru išvažiavo į koncentracijos stovyklą.
„U.Rozovskis važiavo ten, iš kur negrįžtama. Puikiai žinodamas, kas jo laukia, U.Rozovskis stengėsi kaip įmanydamas padėti vaikams, jiems sakė, kad tai tėra paprasta kelionė“, – sakė Šiaulių miesto meras A.Visockas.
U.Rozovskis su 725 mažaisiais savo pacientais savanoriškai išvyko į Aušvico koncentracijos stovyklą tam, kad palydėtų save ir vaikus į mirtį.
Tarpukariu dvidešimt metų iš eilės viceburmistru rinktas S.Petuchauskas 1941-aisiais buvo sušaudytas Paneriuose prie Vilniaus.
Memorialas nusidriekė per 18 šalių
„Atminimo akmenys“ (vok. Stolpersteine) – nedidelės trinkelės gatvės grindinyje, montuojamos šalia Holokausto aukų namų arba vietų, kuriose šie žmonės dirbo, mokėsi.
Beveik 60 tūkstančių „Atminimo akmenų“ jau yra išsibarstę 18 Europos valstybių.
Lietuva yra pirmoji iš Baltijos šalių, prisijungusi prie šio projekto.
„Atminimo akmenų“ dėjimą Lietuvoje inicijavo Lietuvos žmogaus teisių centras.
Projektą finansuoja Geros valios fondas, fondas „Erinnerung Verantwortung Zukunft“ (EVZ), remia Goethe‘s institutas Lietuvoje.
Asmenis, kuriems buvo skirtos atminimo trinkelės, pasiūlė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Kauno žydų bendruomenė ir Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, o konsultavo Ch.Sugiharos fondas „Diplomatai už gyvybę“.
