Geros valios memorandumą, bendradarbiaudami su Sveikatos apsaugos ministerija, pasirašė praktiškai visi didieji prekybos tinklai: „Maxima“, „IKI“ parduotuves valdanti „Palink“, „Rimi Lietuva“, „Norfos mažmena“, „Prisma“, bei „Aljansas Aibė“.
Prekybininkai teigia taip kovojantys su alkoholizmu, bet memorandumo nepasirašę jų konkurentai įsitikinę, kad tai tik viešųjų ryšių akcija be jokios realios naudos.
Atrodo, kad akcijos nauda ir reikalingumu abejoja ir Seimo nariai. „Dabar atrodo, kad prekybininkai bando reabilituoti save, nes alkoholio vartojimas mokyklinio amžiaus jaunuolių tarpe yra labai didelis ir vis dar augantis. Kalbame apie protingumo kriterijus. Jie patys sau taip padidina administracinę naštą. Manau, kad prekybos centrai savo parodomąją akciją pabaigs netrukus“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Atrodo, kad panašios nuomonės yra ir kiti Seimo nariai. Ketvirtadienį Parlamente įregistruotos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos. Jomis pakeičiama nuostata, kad alkoholinių gėrimų pardavėjai privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus prašyti asmens amžių patvirtinančių dokumentų tik tuo atveju, jei dėl jo pilnametystės kyla abejonių.
„Mano manymu, prekybos centrų pasirašytas memorandumas yra skirtas tik imituoti kovą su alkoholizmu, nukreipti dėmesį nuo veiksmingesnių priemonių. Savo iniciatyva prekybininkai visuomenės akyse siekia tik reabilituoti alkoholinių gėrimų pardavėjus.
Visuotinis asmens dokumentų rodymas tikrai nesumažins alkoholio vartojimo tarp nepilnamečių. Jei tikrai to būtų siekiama, kodėl asmens dokumentą turės rodyti ir pensinio amžiaus žmonės?“, – kalbėjo Seimo narys L. Balsys.
Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos užtikrins, jog vartotojai, kurie turi teisę įsigyti tam tikras prekes ir paslaugas, nesusidurs su dirbtiniais suvaržymais, kurie nėra numatyti teisės aktuose ir užtikrins, jog dokumentų būtų prašomi tik tie asmenys, dėl kurių amžiaus kyla abejonės.
Įstatymo pataisas turi svarstyti ir priimti Seimas.
