Prognozavome, kad jau šiais metais bendrajame priėmime dalyvaus 19 521 abiturientas, tai yra 4,3 proc. mažiau nei 2015 metais, kai dalyvavo 20 394 abiturientai.
Tačiau pasibaigus bendrajam priėmimui matoma, kad pesimistinės prognozės buvo per daug optimistiškos – bendrajame priėmime dalyvavo tik 17110 abiturientų, net 16,1 proc. mažiau nei 2015 metais.
Praėjusiais metais į universitetus bendrojo priėmimo metu priimti 11242 abiturientai, į kolegijas – 6358. 2016-aisiais buvo prognozuojama, kad į universitetus įstos 3,3 proc. mažiau abiturientų, tačiau įstojo net 13 proc. mažiau abiturientų.
Su kolegijomis situacija panaši, buvo prognozuojama, kad įstos 5,6 proc. mažiau abiturientų, tačiau įstojo net 18 proc. mažiau nei pernai.
Šiais metais sąlyginai buvo dar lengviau įstoti, nes sumažėjo stojančiųjų, kurie niekur neįstojo. Jei 2015-iaisiais dalyvavusių bendrajame priėmime – neįstojo 13,7 proc., tai šiemet dalyvavusių, bet neįstojusių dalis sumažėjo iki 12,5 proc.
Ką sako šie skaičiai?
Padidinta priėmimo kartelė – neapsunkino abiturientams kelio patekti į aukštąsias mokyklas, ne tik dar didesnė dalis pateikusiųjų prašymus – įstojo, bet ir vidutinis konkursinis balas netapo aukštesnis, o net šiek tiek sumažėjo – universitetuose nuo 6 iki 5,9, kolegijose nuo 3,6 iki 3,5.
Galimos priežastys, kodėl taip smarkiai skiriasi skaičius dalyvavusiųjų bendrajame priėmime: didesnė dalis abiturientų šiemet nusprendė, kad aukštojo mokslo jiems nereikia, dalis abiturientų daro metų pertrauką prieš studijas, renkasi savanorystę, buvo pašaukti arba savanoriškai eina pradinę karo tarnybą, ieškodami aukštesnės studijų kokybės išvyko į užsienį.
Šiemet stojančiųjų po 1-erių metų pertraukos yra beveik tiek pat kiek buvo ir 2015-aisiais. Pernai jų buvo 3943, o šiemet – 3988. Jeigu hipotezė apie metų pertrauką po vidurinės mokyklos pasiteisins – kitais metais stojančiųjų po 1 metų pertraukos bus daugiau.
Reikėtų pažymėti, kad nors abiturientų, stojančių į aukštąsias mokyklas sumažėjo smarkiai, tačiau stojančiųjų, kurie vidurinį išsilavinimą įgijo anksčiau, beveik nesumažėjo. Pernai tokių stojančiųjų buvo 13 656, 38,5 proc. iš jų įstoti nepavyko, o tarp įstojusiųjų, net 59 proc. įstojo į kolegijas, o šiais metais – 13505, iš kurių 35,6 proc. neįstojo, o tarp įstojusiųjų – 60 proc. įstojo į kolegijas.
Taigi, nekreipiant dėmesio į gan žymų šių metų abiturientų stojusių į aukštąsias mokyklas mažėjimą, anksčiau išsilavinimą įgijusiųjų aktyvumas ir noras studijuoti nesumažėjo, jiems įstoti ir šiemet nebuvo sunkiau nei ankstesniais metais – įstojo didesnė dalis stojusiųjų.
Ir nors per pastaruosius metus kilo daug iniciatyvų ir priimta nemažai sprendimų esamoms problemoms spręsti – Švietimo ir mokslo ministerija parengė Mokslo ir studijų įstatymo projektą, pateikė siūlymus dėl mokslo ir studijų sistemos kokybės kėlimo galimybių, kelios aukštosios mokyklos paskelbė jungimosi planus, sutarta dėl stojamojo balo įvedimo, įtvirtinta nuolatinė absolventų karjeros stebėsena ir t.t., galime tik pakartoti jau išsakytas rekomendacijas:
Optimizuoti aukštųjų mokyklų tinklą, siekiant gerinti aukštojo mokslo kokybę.
Vengti studijų programų dubliavimo ne tik tarp universitetų ar kolegijų sektoriuose, bet ir tarp universitetų ir kolegijų.
Padidinti stojimo kartelę stojantiesiems, taip užtikrinant, kad įstojusieji turėtų bent minimalų reikalingą pasirengimą ir motyvaciją studijuoti.
Didinti studijų tarptautiškumą, pritraukiant daugiau ne tik studentų, bet ir jaunųjų tyrėjų, doktorantų bei dėstytojų iš užsienio.
Keisti aukštųjų mokyklų finansavimo sistemą, finansavimas turi būti stipriau siejamas su aukštųjų mokyklų veiklos rezultatais.
