„Turime būti nuoseklūs sankcijų atžvilgiu, vengti
konfliktinių žinių apie sankcijų reikšmę, efektyvumą. Tai
vienintelė spaudimo Rusijai priemonė. Jei sankcijų efektyvumas
netenkina – įveskime papildomas. Rugpjūtį girdėjome Rusijos
pareiškimus apie galimą pasitraukimą iš Normandijos proceso –
negalima to leisti“, – sakė L.Linkevičiaus.
Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, L.Linkevičius tai
pareiškė Bratislavoje vykstančiame neformaliame Europos Sąjungos
užsienio reikalų ministrų susitikime.
Jis taip pat teigė, jog tam, kad Minsko susitarimai būtų
vykdomi, būtinas nuoseklumas taikant sankcijas ir akivaizdžių
faktų pripažinimas iš Rusijos pusės.
Pasak ministro, būtina reikalauti, kad Rusija liautųsi
apsimetinėjusi nedalyvaujanti konflikte.
„Neįmanoma tikėtis Minsko proceso sėkmės, jei Rusija toliau
neigs akivaizdžius faktus – dislokuotą karinę techniką, karius.
Beje, neseniai tapo žinoma apie 4500 karių apdovanojimą „už
pasižymėjimą mūšio lauke“, – sakė L.Linkevičius.
Kalbėdamas apie situaciją Kryme, L.Linkevičius akcentavo, jog
reikia griežtai reaguoti į akivaizdžius žmogaus teisių, ypač
Krymo totorių mažumos, pažeidimus.
„Kryme taikomi „seni metodai“. Buvęs Bachčisarajaus
administracijos vadovas Ilmi Umerovas šiuo metu „gydomas“
psichiatrinėje ligoninėje“, – kalbėjo ministras.
Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paskelbė ilgą sąrašą
rusiškų įmonių ir fizinių asmenų, kuriems įvedamos sankcijos
už Maskvos paramą prorusiškiems separatistams Ukrainoje ir Ukrainai
priklausančio Krymo pusiasalio aneksiją 2014 metais.
Sąraše yra svarbus akcinio komercinio banko „Rossija“, kuris
dažnai vadinamas Rusijos prezidento Vladimiro Putino asmeniniu banku,
padalinys, taip pat kelios didžiosios Rusijos statybos kompanijos.
Į „juodąjį sąrašą“ taip pat įtraukti 17 Ukrainos
separatistų, iš kurių 11 yra Rusijos paskirtos aneksuoto Krymo
vyriausybės pareigūnai.
Sankcijos taip pat įvestos virtinei Kryme veikiančių Rusijos
kompanijų, įskaitant didžiules jūrų ir gynybos sektoriaus
įmones.