Viešųjų pirkimų tarnybos vadovės Dianos Vilytės teigimu,
ilgalaikių bedarbių integracijai į darbo rinką skiriami
„milžiniški pinigai“.
„Norėtųsi, kad tie pinigai padėtų. Tikslas ir idėja labai
gera – darbo jėgos reikia, tik klausimas – ar mes tuos pinigus
išmėtysime, ar bus rezultatas – kažkoks procentas turėtų grįžti
į darbo rinką, kad nereikėtų mokėti bedarbio pašalpų ir į
„Sodrą“ įplauktų daugiau pajamų“, – BNS sakė D.Vilytė.
Darbo biržos atstovė sako, kad pusė žmonių, kuriuos apmoko
Darbo birža, turi garantijas, kad gaus darbo.
K.Miškinienė: ilgalaikius bedarbius – savivaldybėms
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė
socialdemokratė Kristina Miškinienė siūlo keisti ilgalaikių
bedarbių integracijos į darbo rinką tvarką.
„Žmonės labai piktinasi ilgalaikių bedarbių integracija į
darbo rinką. Jie pastebi, kad tų žmonių problemoms spręsti
valdžia nuolat randa lėšų. Ir jos patenka tiems patiems asmenims
atvesti juos į darbo rinką. Ką reiškia ilgalaikiai bedarbiai? Tai
dažniausiai niekada neįsiliesiantys į darbo rinką asmenys dėl
turimų priklausomybių, netinkamo gyvenimo būdo ir socialinio
išsilavinimo stokos, todėl jiems reikalinga kompleksinė pagalba,
įskaitant ir privalomą gydymą nuo priklausomybių“, – BNS teigė
parlamentarė.
Pasak jos, geriausia išeitis būtų šias Darbo biržos funkcijas
perduoti savivaldybėms.
„Tie žmonės, prižiūrimi savivaldybių darbuotojų, galėtų
dirbti viešuosius ar visuomeninius darbus, nes dabar ilgalaikių
bedarbių integracijai į darbo rinką skirti pinigai vėjais nueina.
Jau kiek metų aiškiname, kad reikia dirti ir užsidirbti patiems,
jie jau įgiję visokių profesinių įgūdžių, reikia juos imti ir
įdarbinti realiai“, – teigė Seimo komiteto narė.
V.Sutkus: reikia ruošti tikslingai
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus
BNS teigė jau seniai pasigendąs Darbo biržos bendradarbiavimo su
verslu.
„Jie savo ruožtu kažką daro – tuos pinigus kažkaip
išleidžia, bet mes esame ne kartą sakę, kad tiek įdarbinimo, tiek
kaštų prasme būtų efektyviau bendradarbiauti ir su verslo
asociacijomis – būtų didesnis ryšys su darbdaviais ir būtų galima
nuolat konsultuotis, kokių darbuotojų reikia, kaip juos mokyti.
Priešingu atveju tai – tik pinigų išleidimas šiaip sau, nes mokai
žmogų nežinia ko, nežinia, ar to apskritai reikia, ką jis darys
išmokęs“, – BNS teigė konfederacijos vadovas.
„Galima sakyti, kad tas žmogus, kai yra Darbo biržos
mokymuose, nevagiliauja. Tai jau gerai. Bet būtų geriau, kad žmogus
būtų tikslingai ruošiamas darbo vietai“ – pridūrė jis.
V.Sutkus atmeta kaltinimus darbdaviams, kad su Darbo birža
nebando aktyviau tartis dėl įvairesnio bedarbių įdarbinimo po
apmokymų: „Mes reikalaujame, esame ne kartą apie tai kalbėję ir
susitikimuose įvairiuose sakę, tiesiog nekreipia dėmesio į mus –
viskas lieka po senovei.“
Perkvalifikavimo paslaugų pirkimai – įtartini
Darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas
Vaidotas Levickis sako, kad Darbo birža neatsižvelgia į darbdavių
pastabas, kokių ir kiek specialistų jiems reikia.
„Kalbant apie konkretų parengimą, čia mūsų nuomonės
nelabai yra paisoma – daugiau yra Darbo biržos ir tęstinio mokymo
centrų reikalas, ko ir kaip jie moko. Stebime procesą, kurio
rezultatas turėtų būti žmonės, kurie ateitų pas mus į įmones,
bet mes jų nematome. O kurgi jie yra?“ – BNS teigė V.Levickis.
Jis tikina, esą programos rengiamos pagal ES reikalavimus, nes
joms gaunama ES parama: „Tokios svarbios paslaugos, o perkamos už
mažiausią kainą, kvalifikacinių reikalavimų skirtumai, kuriuos
pateikia paslaugų teikėjai, skiriasi tris kartus.“
Pasak jo, dauguma Lietuvos bedarbių yra vadinamieji
struktūriniai bedarbiai – tie, kurie nedirba ne todėl, kad jų
įgūdžiai neatitinka rinkos poreikių, o todėl, kad nenori, dirba
šešėlyje, yra arti asocialumo ribos.
„Jie neturi šanso pritapti – kad ir kiek mes išleistume jų
integracijai į darbo rinką, tai nepakeis situacijos – jie į įmones
dirbti neateis. Tą mes puikiai matome“, – tvirtino V.Levickis.
„Pasikalbi su žmogumi, kuris, pavyzdžiui, pabaigė
administratoriaus kursus, ir supranti, kad jis to darbo neketina
dirbti, bet jam liepė ateiti – kitaip jis neteks bedarbio pašalpos.
Mes tokio žmogaus nepriimsime, nes jis neturi motyvacijos dirbti“,
– kalbėjo Darbdavių konfederacijos atstovas.
Darbo biržos atstovė: mokymai naudingi
Vilniaus teritorinės Darbo biržos Užimtumo rėmimo skyriaus
vedėjos pavaduotoja Vilija Zakšauskaitė BNS sakė, kad Vilniaus
regione nekvalifikuotų bedarbių yra nemažai.
„Turime pakankamai daug – iki 40 proc. visų registruotų
bedarbių“, – BNS teigė Darbo biržos atstovė. Pasak jos, mokymai
yra naudingi jau vien tuo, kad bedarbiai yra išjudinami.
„Jie yra pajudinami, nepaliekami visiškai už gyvenimo borto,
nes kuo toliau, tuo vis gilėja ta problema“, – teigė ji ir
pripažino, kad mokytis bedarbius skatina galimybė nemokėti
sveikatos draudimo, nes juos draudžia valstybė.
Vilniaus regione į vieno nekvalifikuoto bedarbio rengimą darbo
rinkai investuojama 1,5–1,6 tūkst. eurų.
V.Zakšauskaitė sakė, kad šios lėšos į biudžetą paprastai
grįžta po pusmečio darbo, kitaip žmogus privalo pats grąžinti į
jį investuotas lėšas. Vilniaus regione dabar yra apie 400 tokių
skolininkų.
Pasak jos, jeigu bedarbis nėra sudaręs trišalės sutarties dėl
mokymo ir darbo, jis siunčiamas mokytis to amato, kuris yra
paklausus, kur yra laisvų darbo vietų ir galima įsidarbinti. Darbo
birža siunčia mokytis ir retesnių specialybių, jeigu žmogus žada
dirbt individualiai – su verslo liudijimu.
Lietuvos bedarbiams mokyti – beveik 180 mln. eurų
Bedarbių integracijai į darbo rinką 2014–2020 metais Lietuvai
ES skyrė beveik 150 mln. eurų, dar apie 30 mln. eurų skiriama iš
Lietuvos biudžeto. Už šias lėšas iki 2019 metų planuojama
įgyvendinti 8 projektus.
Socialinėms įmonėms 2015–2016 metais numatyta beveik 21 mln.
eurų ES paramos. Šiame projekte neįgaliesiems ir jų asistentams
mokamos darbo užmokesčio subsidijos. Projekte Vilniuje dalyvauja per
3 tūkst. žmonių, jiems skirta 7 mln. eurų.
Žmonės iki 29 metų gali dalyvauti dviejuose projektuose – jų
susipažinimui su darbo rinka ir mokymams bei įsitvirtinimui joje
numatyta beveik 70 mln. eurų.
„Tam jaunam žmogui, kuris nesimoko, nedirba, nedalyvauja
jokiuose profesiniuose mokymuose, kad jis ateitų ar sugrįžtų į
darbo rinką“, – projektus apibūdino V.Zakšauskaitė. Pasak jos,
per 50 proc. ilgalaikių bedarbių po mokymų susiranda darbą.
Projektui „Atrask save“ iki 2018 metų rudens numatyta
išleisti 33,798 mln. eurų, o jeigu nepavyksta susirasti darbo, tam
skirtas projektas „Naujas startas“ su 35,375 mln. eurų biudžetu.
Ilgalaikių bedarbių įdarbinimo rėmimui visoms šalies biržoms
numatyta 18,138 mln. eurų.
Nekvalifikuotų bedarbių kompetencijoms didinti skirta 35,348
mln. eurų, pagalbai neįgaliesiems – 7,588 mln. eurų, vyresnio
amžiaus bedarbių rėmimui – 20,27 mln. eurų, o projektui „Įgyk
paklausią profesiją“ – 4,34 mln. eurų.
