Tai kaltinamasis pareiškė Vilniaus apygardos teismui, kuris
ketvirtadienį nagrinėjo klausimą dėl kardomosios priemonės
pratęsimo trims mėnesiams.
Tuo metu Rusijos piliečio gynėja teismo prašė kardomąją
priemonę pakeisti į švelnesnę ir teismui nustačius protingą
terminą, paskirti 50 tūkst. eurų dydžio užstatą.
Prokuroras prašė suėmimo terminą pratęsti trims mėnesiams.
Jis akcentavo, kad J.Melis kaltinamas sunkių ir labai sunkaus
nusikaltimo padarymu, suėmimo pagrindai nėra išnykę, šios
kardomosios priemonės paskyrimo sąlygos nėra pasikeitusios.
Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad ankstesnėse nutartyse,
kuriomis kaltinamajam buvo tęsiamas suėmimo terminas, nurodytos
aplinkybės ir šiuo metu nėra išnykusios ar bent jau pasikeitusios.
„Todėl keisti J.Meliui kardomąją priemonę į švelnesnę,
juo labiau ją panaikinti, nėra pagrindo“, – paskelbė teismas.
J.Melis teigė, kad kaltės dėl nusikalstamų veikų, kurių
padarymu yra kaltinamas jis nepripažįsta, jokių nusikaltimų
Lietuvoje nėra padaręs. Kaltinamojo manymu, jo, kaip karininko,
duotas žodis yra pakankamas tam, kad kardomoji priemonė suėmimas
būtų panaikinta.
J.Melis Sausio 13-osios byloje kaltinamas padaręs nusikaltimus
žmoniškumui ir karo nusikaltimus. Keturi jam inkriminuoti
nusikaltimai priskiriami prie labai sunkių nusikaltimų, o vienas –
prie sunkių. Baudžiamasis įstatymas numato tik ilgalaikes
laisvės atėmimo bausmes už šiuos nusikaltimus, taip pat ir
laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Teismai taip pat į tai atkreipė
dėmesį.
Rusijos pilietis Lietuvoje sulaikytas 2014 metų kovo mėnesį.
Jis pripažįsta, kad 1991 metų sausį buvo viename iš tankų
sovietams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą.
Sausio 13-osios bylos kaltinamajame akte rašoma, kad J.Melis,
būdamas Sovietų sąjungos Komunistų partijos nariu bei sovietų
Gynybos ministerijos 107-osios motorizuotų šaulių divizijos 106-ojo
tankų pulko būrio vadu, veikė kitų kariškių suburtoje
organizuotoje grupėje, susidedančioje iš kaltinamojo ir 159
kariškių bei politinių veikėjų. Bylos nagrinėjimą teismas tęs
spalį.
Rusijos pilietis kaltinamas pažeidęs tarptautinės
humanitarinės teisės papročius, tarptautines sutartis ir kitus
tarptautinius įsipareigojimus, naudojęs prieš civilius bauginimo,
teroro, taip pat uždraustas karo priemones, vykdęs ir rėmęs
sovietų sąjungos, šios šalies Komunistų partijos ir jos padalinio
Lietuvoje politiką.
Nuo 1991 metų sausio 11 rugpjūčio 23 dienos pagal iš anksto
parengtą nusikalstamą planą sovietų kariai užgrobė 17
strategiškai svarbių objektų.
