Tačiau kaip paaiškėjo vėliau, vaikus skriaudęs pensininkas su jais giminystės ryšių neturi. Vaikų mama yra vyriškio sūnaus sugyventinė, o skriausti berniukai yra jos vaikai iš ankstesnių santykių.
Kur berniukai yra dabar?
Pasklidus žiniai apie siaubingą elgesį su broliukais, netilo klausimas – kas nutiks su vaikais?
Po to, kai Gyčio filmuoti vaizdai tapo vieši ir visiems prieinami, Kauno rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius berniukus iš šeimos paėmė. Nuo tada jie į ją grąžinti nebuvo.
Kaip ketvirtadienį teigė Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovai, abu broliukai šiuo metu gyvena globėjų šeimoje, jais yra rūpinamasi. Ar jie bus grąžinti į šeimą kol kas neaišku.
Berniukų mama, kartu su trečiu vaiku – keleto mėnesių mergaite, gyvena Krizių centre.
Apie prieš vaikus smurtavusį senelį žinių nedaug. Šiuo metu tebevyksta ikiteisminis tyrimas.
Nufilmuotas smurtas prieš vaikus
Neįprasti vaikų auklėjimo būdai paaiškėjo, kai policijai apie tai, kad prie suolo pririšti dvejų ir ketverių metų berniukai, pranešė smurtautojo kaimynas. Jaunuolis visa tai užfiksavo vaizdo įraše.
„Pensininkas buvo paėmęs maždaug pusės metro ilgio pliauską ir ja talžė vaikams per rankas. Netrukus pamačiau, kad jie pririšti prie suolo. Berniukai mušami verkė“, – vėliau pasakojo liudininkas.
Įvykio metu namuose buvo ir vaikų motina. Ji yra susituokusi su smurtautojo sūnumi ir turi dar vieną bendrą metų vaiką.
Pasirodžius filmuotai medžiagai, smurtavęs vyras buvo laikinai sulaikytas pareigūnų.
Prabilo kaimynai
Pamačiusi pranešimus apie smurtą patyrusius vaikus prabilo kaimynystėje gyvenanti moteris.
„Nebegaliu tylėti. Tik laiko klausimas, kada jis būtų vieną tų vaikų užmušęs. Tik nežinau – kurį“, – tada sakė smurtautojo kaimynė Zita Rimkienė.
Pagyvenusi moteris pasakojo, kad tai, jog už tvoros gyvenantys vaikai yra skriaudžiami, pastebėjo jau balandį: „Motina su vaikais čia gyventi atsikraustė gal spalį. Kai orai pradėjo šilti, ji ėmė leisti mažylius į lauką. Kas dėjosi namuose per žiemą, nežinau.“
Z.Rimkienė pasakojo, kad pas kaimynus policijos pareigūnai lankėsi ne kartą – jie buvo iškviesti ir dėl vaikų motinos sugyventinio, ir dėl jo tėvo veiksmų.
Kai Z.Rimkienės sūnus atveždavo pas ją savo vaiką, vyresnysis kaimynų berniukas ateidavo prie tvoros pažaisti. Vaikai bendravo draugiškai, tačiau moteris greitai pastebėjo dar vieną baisų dalyką – kaimynystėje gyvenantys vaikai visada būdavo alkani.
„Atnešdavau savo anūkui ko nors užkąsti – ar kokią uogą, ar bananą, ir matydavau, kad ir anas vaikas labai nori. Tada ir mažiukas iš lėto prieidavo. Duodavau jiems po bananą ar dar ką nors ir matydavau, kaip abiem rankutėmis susigrūda tą maistą į burną, skruostai išsipučia kaip burundukų. Aišku, kad jie būdavo nevalgę“, – apie kaimynų vaikus kalbėjo moteris.
Patarimas pribloškė
Moterį į visišką neviltį nuvarė paskutinis pokalbis su seniūnijos atstovais. Pranešusi, kad vaikai yra skriaudžiami, pensininkė išgirdo atsakymą: „Pasistatykite aukštesnę tvorą arba užsiauginkite gyvatvorę ir nematysite.“
Paklausta, ką gali pasakyti apie tai, kad Z.Rimkienei buvo pasiūlyta užsitverti tvorą ar aukštą gyvatvorę, Samylų seniūnas piktai rėžė: „Pasakyti galima daug ką, ne visko reikia klausyti.“
