Vilnius teisme priveikė Vyriausybę

Valdas Bartasevičius („Lietuvos rytas“)
Trečiadienį Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) patvirtino sostinės ir Vyriausybės taikos sutartį dėl neišmokėtos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies miestui. Ar tai sustiprins visos šalies savivaldą?
A.Zuokas: „Svarbu, kad būtų įtvirtinta ir asmeninė pareigūnų atsakomybė.“
Daugiau nuotraukų (1)
– Kuo ši byla pamokanti? – „Lietuvos rytas“ paklausė sostinės bylinėjimąsi su Vyriausybe inicijavusio buvusio miesto mero Artūro Zuoko.
– VAAT po ketverių metų bylinėjimosi galutinai patvirtino tai, kuo neabejojau nuo pat šios bylos pradžios, – Vyriausybė neteisėtai apkarpė Vilniaus finansavimą iš GPM pajamų ir dabar per trejus metus turės atlyginti miestui 55,8 mln. eurų žalą.
Dar 2012 metais mano iniciatyva sostinės taryba kreipėsi į VAAT prašydama apginti Vilniaus miesto bendruomenės teises nuo neteisėtų Vyriausybės veiksmų ir priteisti atlyginti nuostolius.
Tai buvo pirmas atvejis, kai savivaldybė ėmė bylinėtis su jos teises pažeidinėjusia šalies valdžia. Nors šį žingsnį žengė Vilnius, byla buvo svarbi daug kam, nes nuo neteisėtų Vyriausybės veiksmų kentėjo ir kitos savivaldybės.
– Kodėl net ketverius metus truko bylos nagrinėjimas?
– Pirmiausia teko išsiaiškinti savivaldos konstitucines teises.
Jautėme, kad Vyriausybė, nurėždama didelę GPM pajamų dalį Vilniui, taip pat kai kurioms kitoms savivaldybėms, pažeidžia Konstituciją, bet neturėjome teisės tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį teismą (KT).
Mums padėjo tuometis Seimo narys, dabartinis europarlamentaras Vytenis Andriukaitis, kuris, įsigilinęs į savivaldybės teisininkų parengtą tekstą, surinko kreipimuisi į KT reikalingą parlamentarų parašų skaičių.
Pernai birželį KT priėmė nutarimą, patvirtinantį mūsų poziciją, kad Finansų ministerijos (FM) taikyta savivaldybių biudžeto sudarymo metodika prieštarauja Konstitucijai.
Tai ne vienus metus įrodinėjo ir Vilnius, ir Savivaldybių asociacija, ir teisės ekspertai, bet į mūsų argumentus būdavo numojama ranka.
– Gal nesugebėdavote finansų ministrų įtikinti, kad esate teisūs?
– Mūsų nė nenorėdavo girdėti dėl politinių priežasčių ir pasipūtėliško požiūrio į savivaldą kaip žemesnę valdžios grandį. Savivaldybių, ypač Vilniaus miesto, biudžetai būdavo sudaromi remiantis politinėmis simpatijomis. Kriterijus „meras savas ar nesavas“ tapdavo svarbesnis negu savivaldos poreikiai.
Tiktai po KT sprendimo pernai FM pakeitė šių metų savivaldybių biudžetų sudarymo metodiką, ir Vilnius iš to laimėjo net 55 mln. eurų – tiek šįmet padidėjo miesto pajamos. Pagal Vyriausybės ir Vilniaus taikos sutartį jo biudžetas per trejus metus papildomai gaus beveik 56 mln. eurų kompensaciją.
Tiesa, Vilniui padaryta dar didesnė žala – iš pradžių reikalavome grąžinti beveik 272 mln. eurų.
– Gal Vilnius galėjo išsireikalauti ir daugiau pinigų?
– Ir iškovota kompensacija labai solidi – tai leis išspręsti nemažą dalį Vilniaus finansinių problemų.
Manau, dar svarbiau, kad ir KT, ir VAAT įrodė, jog Lietuvoje dar yra nepriklausomas teismas, kuriam savo valios Vyriausybė nediktuoja.
Vilnius ilgus metus kentėjo, kai savivaldybių biudžetams pinigai buvo atriekiami vadovaujantis politinėmis simpatijoms.
Kiek galėjome sutaupyti vien iš palūkanų, jeigu nebūtume buvę priversti tiek skolintis! Gyvenimo kokybė sostinėje galėjo būti visai kitokia.
– Tačiau turbūt, kaip jau įprasta, konkrečių kaltininkų nėra?
– Už tai atsakingi buvę finansų ministrai. Todėl jau kreipiausi į Generalinę prokuratūrą prašydamas apginti viešąjį interesą ir pradėti ikiteisminį tyrimą, kad būtų nustatyti kalti asmenys ir atlyginta jų valstybei padaryta žala.
– Ką laikote įtariamaisiais?
– Tris finansų ministrus, kurių pavardės prasideda raide Š, – Algirdą Šemetą, Ingridą Šimonytę ir Rimantą Šadžių.
Jie ne kartą buvo informuoti, kad savivaldybių biudžetų sudarymo metodika neteisinga, bet nieko nedarė, o I.Šimonytė dar ir arogantiškai viešai pamokslavo, kaip mes neteisūs. Būdavo ignoruojami net ministrų patvirtintų darbo grupių siūlymai.
Kai dabar vienas po kito kyla skandalai dėl vienokių ar kitokių valdžios sprendimų, labai svarbu, kad būtų įtvirtinta ir asmeninė pareigūnų atsakomybė.
Tikiuosi, kad Generalinei prokuratūrai pakaks ryžto teisiškai įvertinti buvusių ministrų veiklą.
– Ar kompensacijų neims reikalauti ir kitos savivaldybės, kurios nukentėjo dėl taikytos jų biudžetų sudarymo metodikos?
– Manau, kad tai tikrai dar ne teisinių ginčų su Vyriausybe pabaiga.
Kompensacija gerokai palengvins gyvenimą
Remigijus Šimašius
Vilniaus meras
„Labai teigiamai vertinu teismo patvirtintą savivaldybės susitarimą su Vyriausybe. Bylinėjimosi procesą pradėjo dar ankstesnė sostinės valdžia, o taikos sutartį sudarė jau mūsų administracija. Savivaldybei išmokama kompensacija turės būti naudojama padengti skolas, kurios susidarė dėl neteisėtai sumažintos Vilniui skiriamos GPM dalies. Bet tai tik dalis skolų, kitos atsiradusios dėl ankstesnės sostinės valdžios neteisingos politikos.
Vis dėlto kompensacija gerokai palengvins mūsų gyvenimą, turėsime daugiau pinigų gatvių ir šaligatvių remontui, viešosioms erdvėms tvarkyti, vaikų darželių renovacijai.“
VilniusVyriausybėTeismas
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.