„Noriu padėkoti jums ir jūsų šaliai už tai, kad esate puiki
priimančioji šalis. Mes radome viską paruoštą Vokietijos
kariams“, – žurnalistams Vilniuje sakė U. von der Leyen.
Vokietija vadovaus Lietuvoje nuo kitų metų dislokuojamam
tarptautiniam sąjungininkų batalionui. Prie jo planuoja jungtis
Beniliukso šalių, Norvegijos, Kroatijos, Prancūzijos kariai.
Su U. von der Leyen susitikęs Lietuvos krašto apsaugos ministras
Juozas Olekas teigė, kad vokiečių sprendimas vadovauti Lietuvoje
kuriamam batalionui rodo NATO vienybę.
„Šis Vokietijos sprendimas dar kartą patvirtina, kad Aljansas
yra vieningas, aktyviai reaguojantis į naujus saugumo iššūkius ir
tai darantis kolektyviai“, – Krašto apsaugos ministerijos
pranešime cituojamas J.Olekas.
U. von der Leyen teigė, kad Vokietija prie kuriamo bataliono
prisidės maždaug 450 karių, o Lietuvoje toks karinis vienetas
atsiras pirmas iš visų Baltijos šalių ir Lenkijos.
„Tai kariai, pasiruošę bet kokio tipo misijai“, – kalbėjo
ministrė.
Be techninio ir logistinio palaikymo, U. von der Leyen Lietuvai
žadėjo „visapusį oro gynybos paketą“, tačiau neįvardijo
konkrečios technikos. Į Sausumos pajėgų vystymą orientuota
Lietuvos kariuomenė šiuo metu turi tik trumpojo nuotolio oro gynybos
sistemas, tačiau šiuo metu derasi su Norvegija dėl vidutinio
nuotolio priešlėktuvinių sistemų įsigijimo.
Tuo metu vienas Vokietijos brigados generolas Michaelis
Gschossmannas praėjusį mėnesį užsiminė,
kad Baltijos šalyse galėtų būti dislokuotos ilgojo nuotolio
„Patriot“ sistemos.
Visgi U. von der Leyen neatskleidė, ar tarp į Lietuvą
siunčiamos vokiečių technikos bus „Patriot“ sistemos,
galinčios numušti orlaivius ar balistines raketas.
Siekiant atgrasyti Rusiją, NATO po tarptautinį sąjungininkų
batalioną nusprendė dislokuoti kiekvienoje Baltijos šalyje ir
Lenkijoje.
Vilniuje viešinčią Vokietijos ministrę priėmusi prezidentė
Dalia Grybauskaitė teigė, kad Vokietija yra galingiausia ekonominė
ir politinė galia Europoje, todėl šios valstybės lyderystė
užtikrinant NATO rytinio flango saugumą yra labai reikšminga
Lietuvai bei kitoms Baltijos šalims, sakoma prezidentūros
pranešime.
„Ministrė pasiūlė Lietuvai pasinaudoti Vokietijos gynybos
ministerijos patirtimi kaip užtikrinti skaidrų lėšų panaudojimą
vykdant viešuosius pirkimus ir pakvietė mūsų šalies atstovus
atvykti susipažinti su savo sistema“, – taip pat nurodo
prezidentūra.
Lietuvos Viešųjų pirkimų tarnyba neseniai paskelbė, kad
kariuomenė 2014 metais aštuonis kartus didesne nei rinkos kaina
pirko virtuvės reikmenų.
Pastabų ir rekomendacijų dėl viešuosius pirkimus
reglamentuojančių teisės aktų nesilaikymo Krašto apsaugos
ministerijai taip pat yra išsakiusi Valstybės kontrolė.