Vyriausybė rugpjūčio pabaigoje įgaliojo Energetikos
ministeriją kreiptis į Švedijos teismą, kad šis anuliuotų 9 mln.
eurų kainavusį arbitražo sprendimą, pranešė ministerija.
Ketverius metus trukusį Vyriausybės ir „Gazprom“ ginčą
dėl maždaug 1,4 mlrd. eurų permokos už Lietuvai tiektas dujas
nagrinėjęs Stokholmo arbitražas metų birželįio pabaigoje
paskelbė neįžvelgęs Rusijos bendrovės kaltės, tačiau
pripažino, kad „Gazprom“, tiekdamas dujas Lietuvai ir valdydamas
„Lietuvos dujų“ akcijas, turėjo interesų konfliktą.
Tačiau arbitražo sprendimu Lietuva neatgavo prašytos 1,4 mlrd.
eurų permokos. Pasak Energetikos ministerijos, arbitražas nesiryžo
įvardyti Lietuvai padarytos žalos dėl sudėtingo įrodinėjimo
proceso bei duomenų gausos kuriai apskaičiuoti pasitelkti ekspertai
naudojo sudėtingus ekonominius modelius, vertinusius teisingą dujų
kainų lygį Lietuvoje bei alternatyvių energijos išteklių kainų
dinamiką.
Pasak ministerijos pranešimo, po šio sprendimo vienintelė
galimybė toliau ginti savo interesus – kreiptis į Švedijos
teismą. Pareiškimas jam turi būti pateiktas iki rugsėjo 22 dienos.
Premjeras Algirdas Butkevičius birželio pabaigoje teigė, kad
arbitražo sprendimas rodo, jog buvusi valdžia padarė klaidą, nes
į arbitražą kreipėsi pati valstybė. Tuo metu buvęs premjeras,
konservatorius Andrius Kubilius, kuriam vadovaujant buvo inicijuotas
ieškinys prieš „Gazprom“, apkaltino dabartinę Vyriausybę, kad
ši nesugebėjo laimėti bylos.
Energetikos ministras Rokas Masiulis birželį teigė, kad
Stokholmo arbitražas Lietuvą nuvylė. Jo teigimu, nė viena šalių
neįrodė savo reikalavimų ir nepateikė pakankamai pagrįstų
argumentų, o tai rodo, kad byla buvo labai sudėtinga. Kad byla buvo
per sudėtinga arbitražui, BNS teigė ir buvęs energetikos ministras
Arvydas Sekmokas.
2004 metais įsigydamas 34 proc. bendrovės „Lietuvos dujos“
akcijų, „Gazprom“ privatizavimo sutartimi įsipareigojo tiekti
Lietuvai dujas už teisingą kainą, atsižvelgiant į energetinių
išteklių rinką Lietuvoje bei alternatyvaus kuro kainų dinamiką.
Tačiau nuo to laiko dujų kainos formulė buvo ne kartą
keičiama, neatsižvelgiant į „Lietuvos dujų“ akcijų pirkimo
sutartyje numatytus įsipareigojimus bei sąlygas. Dėl to dujų kaina
vartotojams dramatiškai išaugo. Be to, 2010 metų pabaigoje
„Gazprom“ pareiškė, kad dujų kaina bus sumažinta Estijai ir
Latvijai, bet ne Lietuvai, nes pastaroji įgyvendina ES Trečiąjį
energetikos paketą.
Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė į Stokholmo
arbitražą kreipėsi 2012 metų spalį.
2014 metais, „Lietuvos dujoms“ pagrasinus nauju arbitražu,
„Gazprom“ maždaug 20 proc. sumažino kainą už dujas, įmonei
tiektas bei tiekiamas 2013-2015 metais. 2014-ųjų sausį
„Gazprom“ dar buvo „Lietuvos dujų“ akcininkas, tačiau
sprendimas dėl kreipimosi į arbitražą buvo priimtas, Energetikos
ministeriją (17,7 proc. akcijų) šiuo klausimu palaikius
didžiausiam įmonės akcininkui (38,9 proc.) – Vokietijos koncernui
„E.ON“, kuris netrukus pardavė savo akcijas valstybei, o juo
pasekė ir „Gazprom“.
„Lietuvos dujos“ ketino inicijuoti naują
arbitražo procesą, siekiant sumažinti dujų kainas pagal 1999
metų gruodžio 16 dienos dujų tiekimo sutartį su „Gazprom“,
kuri vėliau buvo ne kartą keičiama.
Europos Komisija, baigusi 3 metus trukusį tyrimą dėl
„Gazprom“ galimo piktnaudžiavimo monopoline padėtimi kai kuriose
Vidurio ir Rytų Europos šalyse, 2015 metų balandį pareiškė, kad
koncernas galėjo nustatyti nesąžiningas dujų kainas bei
piktnaudžiauti padėtimi.
Balandžio pradžioje „Gazprom“ atsiėmė ieškinį prieš
Lietuvą Jungtinių Tautų UNCITRAL arbitraže dėl ES trečiojo
energetikos paketo.