Jis – dar ir istorinės tiesos klastotojas.
Liūdesys dėl tokio mero
„Buvau kvailys, kad aš, tremtinys, už V.Valkiūną balsavau. Ir pikta, ir juokinga, ir liūdna turint tokį merą“, – apgailestavo biržietis Povilas. Pavardės vyras pageidavo neviešinti.
Per rinkimus patikėjęs V.Valkiūno pažadais, kad Biržai taps ne tik šalies, bet ir pasaulio traukos centru, kad arabų šeichai suveš milijonus, o bedarbiai galės dirbti pieninėje, dabar kalbėdamasis su korespondente Povilas neslėpė apmaudo. Ką jau ten bepriekaištauti rajono galvai dėl menamų kažkokių milijonų, juk jis apskritai nebesiteikia bendrauti su rinkėjais.
Žmogus papasakojo, kad, nematydamas kitos išeities, skambino V.Valkiūnui dėl nuo pernai neapšviestų Ramosios, Jaunimo, Malūno, Latvygalos ir Klono gatvių.
Pernai darbininkai išrovė šiose gatvėse elektros stulpus, išvedžiojo kabelius. Namuose įvedė elektrą, o gatvės – vis dar neapšviestos. Praėjusią žiemą gyventojai apgraibomis klupinėjo gatvėse ir tikėjosi, kad šiemet bus tikrai šviesu.
Į Sibirą trėmė skundikus?
Bet matydamas, kad gatvių apšvietimo darbai nejuda iš vietos, Povilas nusprendė telefonu pasikalbėti su žmogumi, kuriam biržiečiai balsuodami patikėjo spręsti rajono ir miesto reikalus, – merui.
V.Valkiūnas atsiliepė į Povilo skambutį.
„Paaiškinau merui, kokia bėda. Paklausiau, negi ir šiemet patamsyje turėsime gyventi. Vaikystėje Sibire tamsoje dešimt metų išgyvenau. Sakiau, jeigu apšvietimo darbai nepajudės, teks kreiptis į spaudą ar į televiziją. O meras tuomet man ir sako, kad štai tokius skundikus į Sibirą ir trėmė“, – neslėpė nuostabos biržietis.
Atitokęs po tokio skambaus antausio Povilas dar bandė teisintis, kad ištremiant jo šeimą jam tebuvo šešeri su puse metų – tai kaip galėjo būti skundiku? Ką ir kam galėjo įskųsti vaikas? Bet V.Valkiūnas tuomet numetė ragelį.
Pažemino visus tremtinius
Povilas prisipažino, kad toks mero požiūris į tremtinius jį labai įskaudino. Juk jų likimas labai skaudus. Jų šeimai taip pat labai skaudžiai kliuvo – mama iš lagerio sugrįžo, bet tėvas, savanoris, padėjo galvą.
Po V.Valkiūno akibrokšto Povilui nekilo mintis eiti pas merą ir akis į akį vyriškai paaiškinti, kad kaip tik skundikai ir parsidavėliai šiltai gyveno po sovietų sparneliu, o į Sibirą keliavo valdžiai nepataikavę žmonės.
„Pasijutau pernelyg pažemintas – ką su tokiu šnekėtis, ką jam aiškinti? Pažemino ne tik mane, bet visus tremtinius. Iš viso nebeįdomu su juo reikalų turėti“, – kalbėjo Povilas.
Mero elektroniniu paštu „Panevėžio krašto“ korespondentė nusiuntė klausimus, ar jis tikrai mano, kad tremtiniai – skundikai ir ar buvo toks pokalbis su jo rinkėju, bet V.Valkiūnas, kaip jau įprasta, nesiteikė atsakyti.
Gal šiemet, o gal pavasarį
Dėl tamsoje skendinčių penkių gatvių Povilas buvo nuėjęs pas Vietinio skyriaus vedėją Petrą Januškevičių ir administracijos direktorių Rimantą Paužą. Jiedu atsakę, kad projektas dar neparengtas.
Toks atsakymas Povilui vilties nesuteikė, bet valdininkai bent jau mandagūs buvę. Ne taip kaip meras.
R.Pauža korespondentei sakė, kad projektas parengtas, šiuo metu ieškoma rangovų. Pagal geriausią scenarijų darbai bus pradėti šiemet, pagal blogiausią – kitą pavasarį.
Į žurnalistės klausimą R.Pauža atsakė taip: „Žmonės nori atsakymo, kad gatvės bus apšviestos jau rytoj.“
Nesitiki mero atsiprašymo
Biržų tremtiniams vadovaujanti Danguolė Žiukienė prisipažino šią istoriją jau girdėjusi per pašalinius žmones.
Moteris apgailestavo, kad Povilas neatėjo į sąjungą ir oficialiai to neišdėstė – tuomet tremtiniai jau galėtų remti V.Valkiūną prie sienos, kad šis viešai atsiprašytų už iškraipytus istorinius faktus.
Išvadinti tremtinius skundikais vadovei atrodo negražu, netaktiška ir neteisinga.
„Iš mero lūpų išgirsti visko pasitaiko, dažnai nepagalvojęs ką nors įžeidžia, o žodis – kaip tas žvirblis. Bet atsiprašant už tokius įžeidimus jo nesu girdėjusi“, – kalbėjo D.Žiukienė.
Biržietė pripažino, kad gyventojams ne paslaptis, jog V.Valkiūnas itin greit užsidega, tuomet kalba pakeltu balsu. Viešai savo klaidų jis niekad nepripažįsta.