Jis pirmadienį Taline susitiko su trijų Baltijos valstybių
vidaus reikalų ministrais Tomu Žilinsku, Rihardu Kozlovskiu ir Hannu
Pevkuru, pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM).
Pasak T.D.Crowderio, JAV, saugodama savo sienas, naudoja 70
skirtingų technologinių sprendimų, ir Vidaus saugumo departamentas
yra pasiruošęs pasidalyti patirtimi su kolegomis Baltijos šalyse,
surengti mokymus.
Lietuva atsakinga už 1070,66 kilometro išorinės Europos
Sąjungos ir NATO sienos apsaugą. Lietuvos vidaus reikalų ministras
informavo, kad techninėmis priemonėmis apsaugota tėra 38 proc.
šios sienos. Anot VRM skaičiavimų, kad iki 2020 metų techniniai
sprendimai būtų įgyvendinti palei visą ES ir NATO išorės sienos
ruožą, už kurį atsakinga Lietuva, kasmet papildomai reikia skirti
maždaug po 30 mln. eurų.
Estijos vidaus reikalų ministras H.Pevkuras pažymėjo, kad
Estija 2015-2019 metais į techninius ES sienos apsaugos sprendimus
numačiusi investuoti 74 mln. eurų. 238,6 km jai priklausančios ES
išorės sienos Estija saugo ir inovatyviomis priemonėmis, tarp jų
– visiškai automatizuotais dronais.
Latvijos vidaus reikalų ministro R.Kozlovskio duomenimis,
Latvijai norint apsaugoti visą sieną techninėmis priemonėmis,
papildomai reikia 62 mln. eurų. Šias lėšas planuojama rasti
šalies biudžete. Dar 4 mln. eurų biudžeto lėšų numatyta skirti
pasieniečius aprūpinti nauja ginkluote.
Latvijos vidaus reikalų ministras atkreipė dėmesį, kad
Baltijos valstybės susiduria su tais pačiais saugumo iššūkiais,
tačiau sienų apsaugą kiekviena vykdo naudodama skirtingas apsaugos
sistemas.